Aš kalbėsiu, kol balsas skambės. Tu benamiam gruody miegi, o man nesimiega, žibanti žvaigždė, kino teatras lange, kur įeit negalima, ir prasmės sugrįžti nėra.

Balandžio 24 d. Jurgėnų bibliotekoje (Pasvalio r.) vyko renginys skirtas nacionalinės bibliotekų savaitei. Tai buvo poezijos ir dainų popietė „Pušų paunksnėj“. Iš anksto autorė Ona Jankevičiūtė-Striškienė buvo paprašyta šiame renginyje pristatyti savo knygas: „Plunksnos godos“, „Pušų paunksnėj“, „Kely...“.

„Nieko nėra tavyje, kas mestų baltą šešėlį, tai tik popieriaus lapas, vėliava, kurią iškeli kai pasiduodi.“ Alvydas Katinas

Šiomis dienomis Vilniuje su drauge lankosi žinomas Lietuvoje, Rusijoje, Izraelyje, JAV poetas Anatolijus Bodnič.

Tavo delniuką, kaip paukštelį prieš skrydį laikau, Pasiruošusį veržtis ir vėlei išskristi.

Taip jau lėmė likimas, kad mielai Allai Ermak (Gerasimovai) jaunystėje Lietuvos žemėje Vilniuje teko krimsti mokslus ir tapti pedagoge, pamilti Lietuvą.

Puiki poetė, rašytoja, rašanti lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis Vladislava Kursevičienė yra išvertusi į lenkų kalbą Juozo Elekšio, Alfredo Naktinio eilių. Draugiška, nuoširdi, supratinga, puiki šeimininkė ir motina savo dukroms ir jų šeimos nariams, anūkams.

Ankstyvas pavasaris pažadino poezijos paukštę, kuri pabudino Vilniaus poetus ir dainų atlikėjus.

Į pavasarinių minčių šventę tarsi į Kaziuko mugę Tautinių bendrijų namuose kovo 17 d. skubėjo poetai, rašytojai, svečiai ir naujieji „Gildijos“ susivienijimo nariai.

Nesenai netekome didelio Lietuvos patrioto, 2002 metų Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, okupacijos metais kentėjusio nuo kolaborantų už „sovietinės tikrovės juodinimą“ rašytojo Jono Mikelinsko. Jo pilietinė nuostata ilgame literatūros-kūrybos kelyje buvo: „mylėti Tėvynę, vadinasi, rašytojiška plunksna ištikimai jai tarnauti“.

Poetė, dainų ir romansų atlikėja Tatjana Stanislavskaja gimė Vilniuje. Dainavimo mokėsi Rusijoje, Italijoje, Prancūzijoje. Laurus pelnė miestų ir apskričių respublikiniuose konkursuose ir festivaliuose. Mama – Nina Makarova koncertų salėse dainavo dainas ir senus rusiškus romansus, tėvas Stanislav Surovec skambino gitara.

Birutė Gaučienė gimė ir užaugo mažame Dzūkijos kaimelyje netoli gražuolio Dusios ežero Lazdijų raj., Teizininkuose, mokytojų šeimoje. „Už viską, kas manyje yra geriausio, aš dėkinga savo tėveliams. Jie man buvo įdomaus, aktyvaus gyvenimo pavyzdys.

Naujųjų išvakarėse susirinko poezijos ir muzikos gerbėjai Vilniaus keliautojų klube, kur buvo pristatytas naujai išleistas poezijos almanachas „Vilties laiptai“.

Vilniaus universiteto bibliotekos Adomo Mickevičiaus muziejus ir Vilniaus universiteto Polonistikos centras organizavo poezijos konkursą, kuris 2014 metais buvo skirtas Kristijonui Donelaičiui – „Ko mus moko K.Donelaitis?“

Apie mielą ir nuoširdžią Viktoriją Kurakevič galima pasakyti daug: Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, „Gildijos“, Tarptautinių rašytojų sąjungos narė, kūrybinga, taktiška, įdomi pašnekovė.