Poezija
04 21. Kokiais keliais bekeliautum – Gimtinėn kelelis atves…
Birutė Silevičienė
Šiomis dienomis Vilniuje su drauge lankosi žinomas Lietuvoje, Rusijoje, Izraelyje, JAV poetas Anatolijus Bodnič.
Vilniaus Turizmo namuose vyko susitikimas su šiuo garbiu svečiu. Į renginį atvyko jo vaikystės ir mokyklos draugas Vadimas Jekateriničev, Aleksejus Karpovas, Valentina Jekateriničeva, Tamara Šarapajeva, Regina Kubertavičienė, Birutė Gaušienė, Liudmila Kuprina ir kiti...
Apie poeto Anatolijaus Bodnič vaikystę ir jo biografiją susirinkusiems pasakojo būrelio „Mir“ vadovė Valentina Jekateriničeva, puikiai pažįstanti sūnaus draugą Anatolijų.
Anatolijus Bodnič gimė Vilniuje 1974 metais paskutinį žiemos mėnesį, šiame puikiame mieste prabėgo vaikystė ir jaunystė.
1989 m. baigė Jochimo Lelevelio vidurinę mokyklą Nr.5, 1992 m. išvyko į Izraelį, kur praleido 12 metų.
Grupė poezijos popietėje-susitikime dalyvavusių poetų. Reginos Jakučiūnaitės – Kubertavičienės nuotraukose
Eilėraščius pradėjo rašyti gana vėlai – 18-20 metų.
1997 metais, naktį vykdamas autobusu iš Kairo į Liuksorą, Anatolijus perskaitė nedidelį Germano Gessės pasakojimą apie kinų jaunuolį, nusprendusį gyvenimą pašvęsti poezijai, nusprendė išeiti iš darbo. Išvyko į Sankt-Peterburgą, kur nuo 2004 metų nuolat gyvena.
Teko dirbti sargu, užsiimti įvairiais kitais darbais, aukščiausia pasiekta karjera - Bar-Ilano matematikos universiteto bibliotekoje bibliotekininkas-padėjėjas. Išmoko bibliotekininkystės pagrindų, įgijo turizmo žinių.
1999 metais Sankt-Peterburge buvo išleista jo pirmoji knyga „Vorobjinaja noč“, 2001 metais – šiuolaikinės literatūros centre išleista jo antroji knyga „Šepot“, šią knygą pristatė V.I.Ufliand, su kuriuo jam teko laimė tada susipažinti. Geru žodžiu apie poeto eilėraščius užsiminė Elena Ignatova, Sergejus Gandlevskij. Eilėrasčiai buvo patalpinti almanache „Poberežje“ (JAV), Poetinės draugijos „Mir“ rinkinyje (Lietuva), „Solnečnyj korabl“ (Sankt-Peterburgas) ir kt.
2012 metais Maskvos leidykloje „Literatūrinės žinios“ išleistas rinkinys „Vspiški na solnce“, kuriame patalpinta 15-kos poetų kūryba iš įvairių Rusijos miestų. Jame yra ir Anatolijaus eilėraščių. Šis rinkinys užėmė prizinę vietą tarptautiniame konkurse Berlyne.
Nuo 2009 metų Anatolijus – Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narys.
Jau dvylika metų jo namuose Sankt-Peterburge vyksta poezijos vakarai.
Anatolijus dėkingas poetei Valentinai Jekateriničevai (Fatejevai) už palaikymą. Jis sako: „Mano kūrybos vakarai vyko universitete ir bibliotekose gimtajame Vilniuje.“
2014 m. Sankt-Peterburgo leidykla „Svoji knigi“ išleido dvi naujas jo knygas „Golosom nojabria“ ir „A.C“.
Poetės Birutė Silevičienė ir Valentina Jekateriničeva laukia autografo
Poetas Anatolijus Bodnič susitikime paskaitė naujus savo eilėraščius apie kelionių vaizdus, gamtą, žmones, jūrą, kuriuos lydėjo gausūs ir ilgi plojimai, padėkos, veiduose spindėjo šypsenos.
Po svečių kelionės atokvėpio minutei buvo skaitomos susirinkusių poetų eilės, kurioms svečiai negailėjo gero žodžio ir plojimų.
Eidama į susitikimą su poetu, išverčiau jo eilėraštį, tuo labai nustebindama poetą (ištrauka):
„Ir štai, mėnulio pilnatis.
Prisimeni, mes vaikščiojom
tenai pavasarį,
Kur žydėjo migdolų medžiai.
Matai, lapkrityje ir grūdai prinoko.
Saulė dar auksina
Ir šiluma šildo tuos vaisius,
Rytais, šviežias ir kartus skonis,
trapus, deginantis.
Jeigu tu tik medis.
Pilka žievė...
Jūra šiandieną buvo
didinga ir tuščia...
Taip nuo granato
kauliuko gulė į drėgną smėlį
Šešėlis nuo viršutinių rūbų,
Čežėjimas bangų saulėlydy.
Žingsnis atgal nuo savęs.
Odos sušildytas vaškas,
Palmės lapas ir išdžiūvusi
sušildyta druska.
Atsiradę iš niekur daiktai, –
į žvaigždėtą jos priedangą –
atrišo laivelį –
geltoną, nepastebimai...“
Skambanti gitaros melodija ir Birutės Gaušienės kūrybos daina iš salės nuvilnija į gatvę. Plojimai, bendros nuotraukos su svečiais ir... netikėtai atsiradęs rūpestingos poetės, alpinistės, fotografės paruoštas vaišių stalas. Bendraujama, kalbama, ritmingai linguojama. Šypsenos nedingsta veiduose. Poetas visus apdovanojo savo knygomis su autografu, kviesdamas atvykti į Sankt-Peterburgą. Lauksime ir ilgėsimės šios gražios poros.
Dėkojome vieni kitiems ir nenorėjome skirstytis. O už lango lijo... Greičiau nuplaus dulkes, sužaliuos medžiai... Mano mintyse dar skamba jo išsakyti žodžiai: „Perduokite mano nuoširdžius sveikinimo žodžius Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos pirmininkui Kostui Fedaravičiui. Palinkėkite jam sveikatos ir gražios kūrybos“.
Padėkojau mielam poetui už jo keliones ir poetinės misijos tęsimą, kaip Lietuvos žemės sūnaus, nepamirštančio savo šaknų:
„Ir keliai, tie keleliai gimtinės
Nepabosta jie niekada kur eini...
Kur bebūtum ir kur bekeliautum,
Į gimtinę atves mintis šviesi!“
Iki naujų susitikimų gimtinės žemėje!
Atgal
