1940-06-15 pagal sandėrį tarp sovietų ir nacių, kitaip vadinamą Molotovo-Ribentropo paktu, SSRS okupuoja Lietuvą. Liepos 14–15 d. įvyksta „liaudies seimo“ rinkimų spektaklis, turintis legalizuoti tai, ką faktiškai jau atliko Lietuvon įvesta svetima kariuomenė. 

Lietuvių išeivijai visuomet buvo svarbi jos senoji Tėvynė, šalies materialiniai ir politiniai poreikiai, ypač kai Lietuva atkūrė savo nepriklausomybę XX a. pradžioje ir pabaigoje. 

Mes gerbiame XX šimtmečio Vakarų Europą už jos pakantumą kitataučiams ir kitatikiams. 

Net ir nuo komunizmo labai nukentėjusioje Lietuvoje vis dar tebėra gana daug žmonių, tikinčių Rusijos propaganda, kad, atseit, karas Ukrainoje yra Rusijos karas dėl jos saugumo

Neišspręstas statusas. 1945 Iki 1945 m. Kenigsbergas buvo Rytų Prūsijos provincijos, Prūsijos karalystės, kuri 1871 m. tapo Vokietijos imperijos dalimi, sostinė. 

 Lapkričio 12 d. Italijos parlamento bibliotekoje „Nilde Iotti“ Romoje įvyko Lozoraičių metams paminėti skirtas renginys apie Lietuvos diplomatijos istoriją užsienyje.

Lapkričio 23 dieną minėsime Lietuvos kariuomenės dieną. Prieš 106 metus pradėję rinktis savanoriai Lietuvos patriotai susidūrė su daugybe sunkumų, bet siekiu turėti savo laisvą tėvynę visi sunkumai buvo nugalėti.

Nepaprastai atsilikusios Sibiro tautelės gyveno pirmykštėmis bendruomenėmis, giminėmis, jos savo valstybių nekūrė. Tuo metu jau buvo prasidėjusi pasaulio kolonizacija. 

Lietuvių tautos niekinimas, niekintojams iškraipant faktus, liudija Lenkijoje susiformavęs Žalgirio mūšio vaizdavimas, liudija ir garsaus čekų kilmės dailininko Jano Mateikos nutapytas garsusis paveikslas „Žalgirio mūšis“. 

Mes, lietuviai, kaip ir visos tautos, esame ir geri ir blogi, ir kerštingi ir atlaidūs, ir pikti ir draugiški. 

Vokiečiai per visą kinematografo egzistavimą sukūrė apie 800 kino filmų. Nuo 1933 metų iki 1945 metų Vokietijoje į ekranus buvo išleisti vokiški ir kitų šalių 1363 kino filmai. 

Literatūros apie holokaustą turime pakankamai, tačiau, jei paklaustumėme – kada prasidėjo Lietuvoje holokaustas? Kas jį organizavo ir kur? – nesurastume atsakymo.

Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės metraščiuose teigiama, kad  1316 m Senuosius Trakus įkūręs Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas -  Vytauto Didžiojo senelis

1939 m. spalio 29 d., 14.15 val. iš lenkų okupantų atsiimto Vilniaus Gedimino pilies bokšte iškelta Lietuvos vėliava

Pasaulyje yra priimta savuosius girti, juos vaizduojant gražiomis spalvomis, nutylint gėdingus savo tautos ar savo valstybės poelgius, o priešus priimta vaizduoti žiauriais, atsilikėliais, nevykėliais.

Tie, kurie sako, kad be Mažosios Lietuvos nebūtų Lietuvos yra teisūs. Jūs tai žinote. Juk būtent joje buvo parašytos ir išleistos pirmosios lietuviškos knygos. Joje susiformavo ir įgavo oficialios kalbos statusą literatūrinė lietuvių kalba!

Kai žiniasklaidoje ar internetinėje erdvėje ieškosite poeto Antano Ilčiuko, jums pasiūlys chorvedį, dirigentą, kompozitorių Antaną Ilčiuką (1902 – 1990), uteniškį iš Veleikių kaimo.

Mums jau kelis šimtmečius kalama į galvą, kad lietuviai neturėjo rašto. Bet kartas nuo karto vis pasigirsta įrodymų, kad tas mūsų raštas vis tik buvo. Ir taip teigia ne kokie nors išsišokėliai

Sukanka 130 metų, kai 1894 m. spalio 13 d. Švenčionių apskrityje, Daugėliškio valsčiuje, Pajurgiškės kaime (dabar Ignalinos rajonas) gimė nepriklausomybės kovų dalyvis, legendinis partizanų būrio vadas kovų su lenkais 1919 – 1923 m.