Lapkričio 22 d. 18 val., Istorijų namuose (T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje), atidaroma paroda, kurios globėjas yra Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus. Ji veiks visus metus iki 2024-ųjų rugsėjo mėnesio.

Nuo lapkričio 13-os dienos, 85-erių metų istoriją menantis Lietuvos zoologijos sodas, po daugiau negu dvejus metus trukusios renovacijos, atvėrė vartus.

Po beveik metus trukusių darbų restauruoti Lietuvos partizanų Algimanto apygardos Šarūno rinktinės Laisvės rajono dokumentai, 2022 m. gegužės mėn. rasti Anykščių rajone, Troškūnų apylinkėse, miškelyje netoli Karčių kaimo. Laisvės rajono archyvas buvo sudėtas į 20 litrų talpos metalinį bidoną ir užkastas į žemę.

Pro mano buto langus skraido vėjo blaškomų įvairiaspalvių rudeninių lapų likučiai, šmėkščioja begęstančios vakarinės saulės spinduliai. Klausausi iš plokštelės, išleistos dar 1959 metais, vengrų kompozitoriaus Ferenco Listo simfoninės poemos nr. 9 – „Vengrija“ garsų. 

LRT portalas džiaugsmingai pranešė apie Prezidento patarėjo žygdarbį – pakeisti pavardės įrašo asmens dokumentuose kalbą. Be abejo, siekdamas dviejų tikslų.

Pirmadienį visuomenei atveriamas Kaune įsikūręs Lietuvos zoologijos sodas žymi naują požiūrį į gyvūnų teises, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Manau, kad toks kai kam keistokas pavadinimas jau nenugąsdino nė vieno skaitytojo. Juk tos trys „nekaltos“ raidelės įsibrovė į lietuvių kalbą be mažiausio vargo.

Nuo XX a. pradžios Vilniaus krašte sparčiai mažėja senųjų gyventojų lietuvių ir daugėja lenkų. Šio proceso tikrąjį vaizdą gerokai iškreipė neobjektyvi statistika, ypač Lenkijos valdžios.

Dažnas, mėgstantis rasti ,,dingusį Vilnių“,  pasivaikščioti Neries dešine pakrante, stabteli ties buvusiais Vilniaus koncertų ir sporto rūmais: Vilniaus m. savivaldybei rekonstruojant Neries pakrantę, gal kiek netikėtai čia rasti Vilniaus tvirtovės fragmentai, kurie mus nukelia net į 1831 metus, į... Rusijos imperiją. 

Kalbėdamas apie Karaliaučiaus lietuvius, vartoji žodį praeitis. Taip, praeitis, jeigu ji neužmirštama ar nenorima jos užmiršti, daug primena.

Vidutinės degalų kainos Lietuvoje spalio 30 d.–lapkričio 6 d. sumažėjo 0,7–0,8 proc. ir artėja prie Lenkijos vidutinių degalų kainų, kurios dabar yra tik 0,05–0,07 Eur/l mažesnės nei Lietuvoje.

Prie auditorijos pasitinka studentas ir sako: dėstytojau, neklausykite šio kurso studentų, visas kursas meluoja. Mąstau:  negerai... Betgi studentas iš šito kurso, vadinasi, sutiktasis meluoja. Ir plačiai atlapoju auditorijos duris.

A nei vienas lietuvis politikas, istorikas, visuomenės veikėjas ar kitas viešos galios asmuo nei nemirktelėjo šią žinią išgirdęs. Sudrebėjo, išsigando, apsimetė negirdįs ? Bumblauską nurašau a priori - perrašinėja lietuvio istorinę sąmonę gerą dešimtmetį.

Dažnas vyresnis žmogus dar pamena Sąjūdžio metais plačiai ir gundančiai skambėjusį neatsakingą pažadą, kad Lietuvoje gyvensim kaip Švedijoj. Istorija mėgsta ironiją. Šiandien toks šūkis bent kiek besidomintiems skamba visiškai kitaip. Skamba daugiau kaip perspėjimas.

  Šiandien, lapkričio 9 dieną, prasideda 21-asisEuropos šalių kino forumas „Scanorama“. Festivalį atvers Kanų kino festivalyje už geriausią režisūrą apdovanotas vietnamiečių kilmės prancūzų režisieriaus Trano Anh Hungo filmas „Gurmaniška aistra“ su aktorių Juliette Binoche ir Benoît Magimelio duetu.

„Scanoramos“ atidarymas: Kanuose apdovanota kinematografinė puota Lapkričio 9 d. prasidėsiantis Europos šalių kino forumas „Scanorama“ žada rinktinėms patirtims ir kino menui skirtą programą.

Šiandien mus valdo gausus informacijos srautas. Reikia turėti įgūdžių ir gebėjimų, kad atsirinkti pačią geriausią informaciją. Rokiškio Juozo Tumo- Vaižganto gimnazijos Gedimino Matiekaus skaitykloje organizuota nemažai vaizdinių ir garsinių priemonių

Kartą vienoje Karalystėje gyveno 3 pensininkai: Povilas, Vilija ir Rimantas. Povilo pensija buvo 300 €, Vilijos – 200 €, o Rimanto tik 100 €.

    Būdamas mokinys lankiau Obelių vidurinę mokyklą.Grįždamas iš mokyklos užsukdavau pasiimti pas laiškinikę Justinienę užsakytos ,,Tiesos“.Laiškininkę Justinienę vadindavo todėl ,kad jos vyras buvo vardu Justinas. 

Iš jaunų dienų Algirdui  atmintin įsirėžę šeimos nakvynė lankoje ant šieno kupetos ir virš jų praskrendantis degantis lėktuvas. Buvo karo pabaiga. Nuo tada jam tėvai pastovumo, tvirtybės garantas. Viena svarbiausių žmogaus vertybių.