VISUOMENĖ
2023.11.11. Vilniaus tvirtovės fragmentai
Romas A. Vorevičius
Socialinių mokslų mgr.
Dažnas, mėgstantis rasti ,,dingusį Vilnių“, pasivaikščioti Neries dešine pakrante, stabteli ties buvusiais Vilniaus koncertų ir sporto rūmais: Vilniaus m. savivaldybei rekonstruojant Neries pakrantę, gal kiek netikėtai čia rasti Vilniaus tvirtovės fragmentai, kurie mus nukelia net į 1831 metus, į... Rusijos imperiją. Šie fragmentai aiškiai matomi ir iš kitos Neries pusės. Beje, Vilniaus tvirtovė ir gynybinė siena nepainiotina.
Iš kur tie akmenys, kodėl 1831 m. sukilimas taip suneramino Rusijos imperiją, kad teko imtis rimtų priemonių cariniams interesams Vilniuje ginti? Žinoma, kad rasti mūro fragmentai priklausė caro citadelei – pastatų komplekso artileristų kareivinių pastatui ir tvorai.
1831 m. įrengtos tvirtovės plano fragmentas, braižyta 1842 m.
Tvirtovės fragmentas. Nuotrauka autoriaus
1830-1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimas buvo Abiejų Tautų Respublikos tautų išsivadavimo iš Rusijos imperijos sukilimas. Lenkijoje šis sukilimas vadintas Lapkričio sukilimu. Kilo nepasitenkinimų Rusijos valdžia, Lenkijos karalystės konstitucijos pažeidinėjimais, represijomis. Svarbu pažymėti, kad sukilimą paskatino 1830 m. Prancūzijos, Belgijos revoliucijos, įvairūs revoliuciniai judėjimai Vokietijoje, Italijoje. Jie pasiekė Rusijos valdomas žemes, taip pat Lietuvą, Baltarusiją, Vakarų Ukrainą.
Rusijos caras Nikolajus I 1831 m. pasirašė specialųjį potvarkį dėl gynybinių įtvirtinimų statybos pradžios Vilniuje. Dėl caro valdžiai susidarančios pavojingos padėties Vilniuje, generalgubernatorijos centre, visi darbai vyko gan sparčiai: Michailas Klimenko (aut. pastaba - fortifikacijos specialistas) paruošė darbų projektą, o darbus vos per pusmetį atliko inžinerinis batalionas. Kai kurių specialistų teigimu inžineriniai statiniai nevisai atitiko karinei tvirtovei keliamus reikalavimus, nors statiniams ir suteikta antrosios klasės tvirtovės kategorija.
Vilniuje itin neramu buvo 1863 m., kai Lietuvoje ir Lenkijoje prasidėjo sukilimas prieš carinę valdžią. Tvirtovėje iki pat 1865 m. buvo paskelbta kovinė parengtis. (...) Sukilimas buvo numalšintas, tvirtovė nebeturėjo jokios karinės reikšmės, o 1884 m. tvirtovė buvo likviduota. Tvirtovės nebeliko caro Aleksandro II Tvirtovės likvidavimo projektu. Nebeliko gynybinių pylimų, griovių.
Po kurio laiko paprasti gyventojai galėjo lankyti Gedimino pilį. Įdomu, kad daugelis tvirtovės statinių buvo išlikę iki 20 a. vidurio. Statant Vilniaus koncertų ir sporto rūmus kareivinių pastatas, be abejo, sunyko.
Kas dar žinotina apie Vilniuje funkcionavusius gynybinius įtvirtinimus?
Netoli dabar esančio Karaliaus Mindaugo tilto buvo įrengti apsauginiai pylimai su hornverku, kurie buvo svarbūs kontroliuojant kelią šiaurinės miesto dalies link. Gedimino kalno ir Plikojo kalno teritorijose buvo supilti net 6 fortai. ,,Nepamirštas“ ir Gedimino kalnas – amunicijai sandėliuoti buvo išraustas požeminis tunelis. Fortifikaciją mena dabartinis Bernardinų sodas, dabartinis Nacionalinis muziejus.
Atgal
.jpg)
