Vyriausybė pritarė Seimo narių siūlymui balsuoti internetu, tačiau siūloma pirmiausia šį balsavimo būdą išbandyti Pasaulio lietuvių vienmandatėje rinkimų apygardoje. Išanalizavus rezultatus, būtų priimtas sprendimas dėl internetinio balsavimo visose apygardose. Tokį balsavimo būdą Seimo nariai siūlo įteisinti dėl galimos naujos koronaviruso bangos rinkimų metu.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį kartu su pirmąja ponia Diana Nausėdiene dalyvavo Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo ingreso iškilmėse Kauno Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedroje bazilikoje. „Bažnyčios vertybės ir principai Lietuvai visada reiškė labai daug. Jie lydėjo mus tada, kai mūsų sukilėliai ėjo kartu su kunigais į mirtį, kuomet mūsų žmonės kentėjo tragiškas kančias, vežami į sibirus, kada mūsų disidentai, kovotojai už Lietuvos laisvę, kentėjo nuo priespaudos ir patyčių sovietinės okupacijos metais. Jūsų išpažįstamas žodis, Dievo žodis, lydėjo mus ir tada, kai mus puolė – ir tebepuola – nematomas priešas, gerokai sujaukęs mūsų kasdieninį gyvenimą“, – sakė šalies vadovas.

Prieš mirdamas tėvas pasakė sūnui: „Štai laikrodis, kurį man davė tavo senelis. Jam beveik du šimtai metų. Prieš atiduodamas jį tau, prašau, kad nueitum į juvelyrinių dirbinių parduotuvę miesto centre. Pasakyk jiems, kad noriu laikrodį parduoti, ir sužinok, kiek jie tau už jį siūlo“.

Birželio 23 d., antradienį,  atkartojant 1941-06-23 įvykių seką, aidint Karinių pajėgų orkestro atliekamam himnui, Nepriklausomybės aikštėje iškilmingai pakelta Lietuvos vėliava ir prisiminti  Birželio sukilimo didvyriai. Įvyko  karių orkestro ir Antakalnio progimnazijos moksleivių koncertas. Visiems minėjimo dalyviams buvo įteikti padėkos raštai su renginiui skirta simbolika bei kiti atminimo ženklai. Šventės dalyviai bus pavaišinti kareiviška koše, arbata ir saldumynais.

Birželio 23 d. Seimas po svarstymo pritarė Socialinio draudimo pensijų įstatymo pataisoms, kuriuo siūloma nemažinti senatvės pensijos dydžio asmenims, gavusiems išankstinę senatvės pensiją, jei išankstinę pensiją asmuo gavo ne ilgiau kaip trejus metus ir jo darbo stažas, skiriant išankstinę pensiją, yra ne mažesnis kaip 40 metų (2021 m. ir anksčiau). Reikalavimas turėti sukauptą darbo stažą dėl pensijos nemažinimo kasmet būtų proporcingai didinamas, kol 2031 m. ir vėliau pasiektų 45 metus.

Birželio 23 d. Seimas 50 eurų iki 400 eurų padidino neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD). Jis bus taikomas visoms šiais metais gaunamoms pajamoms iš darbo santykių. Tam papildomai reikės apie 84 mln. eurų. Seimas priėmė prezidento Gitano Nausėdos inicijuotas Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas dėl NPD spartesnio didinimo: už balsavo 111 Seimo nariai, o susilaikė vienas. 

Dėl karantino taisyklių nesilaikymo per tris mėnesius buvo nubausta daugiau kaip 3 tūkst. gyventojų. Pasak policijos, dažniausi pažeidimai buvo būriavimasis, izoliacijos nesilaikymas ir apsauginių kaukių nedėvėjimas. Taip pat pradėta trylika ikiteisminių tyrimų dėl baudžiamajame kodekse numatytų kovos su epidemijomis ar užkrečiamosiomis ligomis taisyklių pažeidimų.  Administracinių nusižengimų kodeksas už karantino pažeidimus numato baudą nuo 500 iki 1 tūkst. eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 1,5 tūkst. iki 6 tūkst. eurų. Pirmą kartą skiriama pusė minimalios baudos.

Krovinių vežėjams ir keliaujantiesiems iš Lietuvos į Baltarusiją sienos kirtimas per Medininkų-Kamenyj Log pasienio kontrolės punktą artimiausiais metais turėtų gerokai palengvėti, o eilės, susidarančios prieš šventes – tapti istorija. Pasienio kontrolės punktų direkcijai prie Susisiekimo ministerijos įgyvendinant projektą „Medininkų pasienio kontrolės punkto modernizavimas“ jis bus pertvarkytas taip, kad transporto priemonių pralaidumas padidėtų dvigubai.

Šiemet į antros pakopos pensijų kaupimą įtrauktiems gyventojams liko mažiau nei 2 savaitės apsispręsti – dalyvauti pensijų kaupimo sistemoje, ar ne. Neapsisprendusius gyventojus „Sodra“ ragina nelaukti paskutinės minutės. Į pensijų kaupimą įtraukti gyventojai sprendimą „Sodrai“ turi pateikti iki birželio 30 d. Gyventojai, kurie nieko nedarys, nuo liepos taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje ir pradės mokėti pensijų kaupimo įmokas. Nuo liepos 1 d. pensijų anuitetus iš gyventojo pensijų fonde sukauptų lėšų mokės tik „Sodra“.

Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Saulius Spurgos, prezidento pranešimas buvo rengtas pagal dviejų krypčių modelį – šalies kovą su koronavirusu ir G. Nausėdos idėją apie gerovės valstybę. Pasigedo aiškios artimiausios ateities vizijos ir aštresnės politikų kritikos. Tiesa, S. Spurgai labiausiai trūko kritiškesnio būsimojo Lietuvos pusmečio ar metų įvertinimo, ypač ekonominiu aspektu.

Praėjo lygiai trys karantino mėnesiai. Tikriausiai nė vienas negalėjome įsivaizduoti, su kokia grėsminga situacija susidursime ir kokių skubių bei griežtų sprendimų teks imtis. Birželio 17-ąją teisinis karantino režimas Lietuvoje baigėsi. Šalyje išlieka paskelbta valstybės lygio ekstremalioji padėtis, kad visos žinybos galėtų žaibiškai reaguoti, jeigu virusas smogtų dar kartą. To reikia ir tam, kad galėtume kompensuoti nuostolius, kuriuos žmonės patiria dėl šios neeilinės krizės.

2020 m. birželio 13 d. Birštone vyko  VDU Katalikų teologijos fakulteto pirmosios absolventų laidos (kartu su 1994 m. VDU Teologijos-filosofijos fakulteto  Religijotyros bakalaurais)  - 25-mečio studijų baigimo sukakties paminėjimo renginys.

TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“    Kauno skyriaus didelė grupė narių  Gedulo ir vilties bei Okupacijos ir genocido dienas susitelkę  paminėjo prie skulptoriaus Vytauto Naručio sukurto   Lietuvos Prezidento Aleksandro Stulginskio paminklo Istorinės prezidentūros sodelyje.  

Apie trėmimus pasakyta daug. Dar daugiau nepasakyta. Nemažai ir iškraipymų, sąmoningo noro deportacijas paversti „socialiai svetimo elemento iškeldinimo“ į atokiausius SSRS rajonus operacija, kova su buožėmis, ardomaisiais elementais, nacionalistiniu pogrindžiu. Kiti gi, dažniausiai visokių „liaudies gynėjų“, sovietinių palaižūnų palikuonys vieno kito bandito, kriminalinio tų laikų nusikaltėlio suėmimą paverčia visos tautos nuodėme. Kaip sakoma, margas svietas yr…

Pasibaigus Lietuvos mokslo tarybos skelbtam konkursui, kvietusiam šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, iš 29 paraiškų teikėjų sutartis pakviestos pasirašyti 10 Vilniaus universiteto mokslininkų grupių. Iš jų vieną projektą vykdys jungtinė Vilniaus universiteto (VU) ir Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų mokslininkų ir specialistų komanda.

Birželio 11 d. Seimas po svarstymo pritarė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama įtvirtinti draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus). Manoma, kad 2030 m. Lietuvoje susidarys apie 615 tūkst. tonų deginti skirtų atliekų (po rūšiavimo likusių netinkamų perdirbti energetinę vertę turinčių komunalinių atliekų, nuotekų dumblo, netinkamų perdirbti pakuočių atliekų, gamybos ir kitos ūkinės veiklos atliekų), tiek, kiek galės sudeginti atliekų deginimo jėgainės Klaipėdoje, Vilniuje ir Kaune.

 Koks nors saliamonas apie praėjusią savaitę pasakytų: buvo visko. Pradėjome Tarptautine vaikų gynimo diena, o užbaigėme – Tėvo diena, tarsi akcentuodami, kad birželio pradžia turi būti „įrėminta“ šeimos naratyvu. Šios šeimyninės šventės kiek kitokią prasmę įgauna esant karantino suvaržymams.

Koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu daug kas tapo medicinos specialistais, o internete paskelbta įstabių gydymo teorijų. Tuo pat metu sveikatos apsaugos sistemos vadybininkai dažnai nesutarė, atrodė lyg pasiklydę rūke. Gal visuomenei, sveikatinimo vertinimo mėgėjams ir specialistams būtų lengviau susikalbėti, jei jie sutartų, kokiu matu išmatuos sveikatos apsaugos sistemos sėkmes ar nesėkmes.

Neseniai mums pateko į rankas prel. Mykolo Krupavičiaus rankraštis apie lietuvių ir žydų santykius Hitlerio okupacijos metu. Kadangi rankraštyje keliose vietose minimas vysk. V. Brizgys, tai paklausėme jo nuomonės. Jis rankraštį kruopščiai perskaitė, trupučiuką papildė ir labai rekomendavo jį spausdinti, nes ypač jaunimui, nežinančiam čia aprašomų įvykių, jis būsiąs įdomus ir naudingas. Jaunimą turbūt reikėtų bent keliais sakiniais supažindinti su prel. M. Krupavičium.

Amžini dalykai dar vis nemokami, neperkami ir neparduodami – tai meilė, gailestingumas, tikėjimas, viltis, gyvenimas ir mirtis. Tarp jų į būties aukštumas kyla ir žmogaus gerumas, dosnumas, atjauta