VISUOMENĖ, AKTUALIJOS
06.19. Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime pasigesta aštresnės kritikos politikams
Pasak Mykolo Romerio universiteto (MRU) docento, politologo Saulius Spurgos, prezidento pranešimas buvo rengtas pagal dviejų krypčių modelį – šalies kovą su koronavirusu ir G. Nausėdos idėją apie gerovės valstybę.
Pasigedo aiškios artimiausios ateities vizijos ir aštresnės politikų kritikos.
Tiesa, S. Spurgai labiausiai trūko kritiškesnio būsimojo Lietuvos pusmečio ar metų įvertinimo, ypač ekonominiu aspektu.
„Aš matau dvi tikroves ir du paveikslus. Vieną, kurį piešia prezidentas, ir kitą, tą, kurį matau už lango. Prezidentas kalba apie gerovės valstybę, bet šių dienų aktualija yra ta, kad Lietuva liktų vandens paviršiuje. Lietuvos ekonominės prognozės yra labai prastos, prognozuojamas tarptautinių institucijų smukimas 7 proc., manau, kad nusiraminti tikrai nėra laikas, padėtis yra gana dramatiška. Aš matau kitokią Lietuvą, nei prezidentas dėsto, ir problemos, su kuriomis susiduria Lietuva, yra kitos. Jis jų neįvardijo. Prezidentas kalbėjo apie gerovės valstybę, teisingumą, sąžiningumą. Visa tai teisinga, tačiau esmė yra, kaip Lietuva išgyvens artimiausią pusmetį ar metus“, – po kalbos LRT TV studijoje kalbėjo MRU politologas Saulius Spurga.
Gitanas Nausėda Seime skaito pirmąjį savo metinį pranešimą
KTU dekanas Ainius Lašas nesutiko su S. Spurga – pasak jo, didelės dramos už lango jis šiuo metu Lietuvoje nemato.
„Mano įspūdžiai šiek tiek skirtingi, aš nematau tokios dramatiškos situacijos už lango“, – kolegai oponavo A. Lašas.
Tiesa, A. Lašas pasigedo didesnės kritikos politikams, ką ypač aktyviai ir atvirai darydavo buvusi šalies vadovė Dalia Grybauskaitė.
MRU politologas S. Spurga G. Nausėdą lygino su buvusiu prezidentu Valdu Adamkumi.
„Panašumai yra akivaizdūs, tai vienijanti figūra, tokia norinti būti. Kalbama apie visą Lietuvą ir regionus, norima socialinės santarvės. Iš tikrųjų, jei reikėtų lyginti, tai G. Nausėdą visų pirma būtų galima lyginti su V. Adamkumi“, – kalbėjo S. Spurga.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių instituto profesoriui Ramūnui Vilpišauskui prezidento kalba pasirodė tokia, kokios ir galima būtų tikėtis. Politologas pasigedo detalesnio nepavykusių iniciatyvų aptarimo, atkreipė dėmesį į paminėtą pokalbį su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Tačiau bendras įspūdis, anot R. Vilpišausko, yra geras.
„Aš manau, kad temų prasme yra viskas, ko galima buvo laukti. Manau, buvo siekiama, kad pranešimas būtų panašus į V. Adamkaus skaitytus pranešimus, nes kalbama ir apie teisingumą, ir apie pasitikėjimą vienų kitais, vertybinius dalykus. Pagrindinis turbūt klausimas ir dėl ko galima būtų daugiausia diskutuoti – o kiek pats prezidentas Nausėda reflektuoja tai, ką jam pavyko ir kodėl nepavyko padaryti. Ypač apie tą įvairių politinių jėgų ir visuomenės grupių telkimą. Labiausiai turbūt pasigedau, kodėl jam ne viskas pavyko, ir nemažai yra nepavykusių dalykų, kurie užstrigo Seime. Tai ką jis galvoja apie tai? Neužtenka pasakyti, kad matau, jog siauri grupiniai ar asmeniniai interesai užgožia valstybės interesus. Bet ką daryti?“ – LRT radijo laidoje „10–12“ sakė profesorius.
Pasak „Lietuvos ryto“ apžvalgininko Tado Ignatavičiaus, savęs citavimas „daug ką pasako“. Apžvalgininkas sakė, kad kalba turėjo pateisinti lūkesčius tų, kurie prezidento asmenyje nori matyti nešališką autoritetą, pernelyg nekonfliktuojantį.
„Tie, kurie mano, kad prezidentas turi būti simbolinis, reprezentatyvus valstybės vadovas, kuris nestoja į priešpriešą su valdančiaisiais, kuriam priimtina, ką jie daro, kuris nesivelia į konfliktus, yra labiau moralinis autoritetas, matyt, ir toliau jį tokį mato. Toks jis, ko gero, yra ir tokį jį išgirdo per metinį pranešimą. (...) Kurių lūkesčiai yra kitokie, kurie mano, kad prezidentas turėtų būti aktyvesnis, daugiau veiksmo, daugiau aktyvumo rodyti, matyt, šiandien to nepamatė“, – teigė T. Ignatavičius.
Atgal
