Rytų Europos studijų centre pristatėme visuomenės nuomonės tyrimą apie tai, kaip šalies gyventojai vertina tarptautinius santykius, saugumo situaciją, kaimynines šalis.  Kartojame šį tyrimą jau trečią kartą per ketverius metus, tad matome tendencijas. Keli įdomesni aspektai: - Draugiškiausia šalimi Lietuvos gyventojai laiko Latviją, mažiausiai draugiška - Rusiją. JAV draugiška laiko trys ketvirtadaliai gyventojų, nors pastaruoju metu kiek sumažėjo (tai sietina su Trumpo asmenybe, kuris Lietuvoje, tyrimo duomenimis, vertinamas kritiškiau, nei 2016 m. tyrime Obama); - Lietuviai pasitiki NATO: 53 proc. teigia, jog Aljanso šalys mums padėtų, jei kiltų grėsmė;

Liepos 7-oji šiemet Seimo kanceliarijai ypatinga. Tądien, lygiai prieš 100 metų, 1920 m. liepos 7 d., Steigiamasis Seimas patvirtino pirmuosius Seimo kanceliarijos etatus. Šią datą galima laikyti oficialia Seimo kanceliarijos pradžia. Įprasmindama sukaktį, Seimo kanceliarija pristato naują leidinį, kuriame pirmą kartą pateikiama susisteminta informacija apie Seimo kanceliarijos darbą. Gegužės 15-ąją simboliškai paminėjome modernios Lietuvos valstybės pradžią. Tą dieną sukako šimtas metų, kai demokratiniuose rinkimuose buvo išrinkta piliečių atstovybė – modernus parlamentas – Steigiamasis Seimas. Tačiau nedaug kas žino, kad kartu su Steigiamuoju Seimu pradėjo dirbti ir Seimo kanceliarija. Jos darbuotojai – dažnai nematomi, tačiau labai svarbūs Seimo atliekamų procesų dalyviai.

Liepos 1 d. krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis pokalbio telefonu metu iš Armėnijos gynybos ministro Davito Tonoyano sulaukė padėkos už Lietuvos pagalbą padedant Armėnijai kovoti su COVID-19 pandemija. Krašto apsaugos ministras R. Karoblis išreiškė viltį, kad Lietuvos suteikta pagalba padės Armėnijai įveikti šį išbandymą.

Toliau stiprinant Lietuvos ir Vokietijos bendradarbiavimą gynybos srityje pasirašytas Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimas dėl Lietuvos Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių ir Vokietijos Federacinės Respublikos ginkluotųjų pajėgų narių laikino buvimo kitos valstybės teritorijoje. Jį birželio 30 d. Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių vardu Krašto apsaugos ministerijoje pasirašė krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas ir Vokietijos ambasadorius Lietuvoje Matthias P. Sonnas (Matthias P. Sonn). Iki šiol tokio lygmens susitarimą dėl ginkluotųjų pajėgų statuso Lietuva buvo sudariusi tik su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis.

Šiandien Seimo posėdyje prisiekė naujasis ekonomikos ir inovacijų ministras Rimantas Sinkevičius. Priesaiką priėmė Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis.

Prezidentas Gitanas Nausėda dėkojo savo pasitraukiantiems patarėjams už darbą ir sekmadienį, viešėdamas Darbėnuose, pakomentavo jų pasitraukimo motyvus. Šalies vadovas paaiškino, kad jo pasirinkimas konkrečiai dėl Nacionalinio saugumo ir gynybos grupės vadovo siunčia aiškią žinutę ir apie jo darbinius prioritetus, skelbia DELFI. „Tai yra normalus procesas. Trys patarėjai pakeis darbo profilį, mes kalbėjome su jais jau kiek anksčiau, tai planuoti dalykai. Norėjome, kad tai būtų pateikta vienu metu", - teigė prezidentas žurnalistams Darbėnuose, kur kartu su žmona ir tėvu dalyvavo miestelio šventėje.

Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos parlamentų Užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į Rusijos Federacijos Valstybės Dūmą ir kitas Rusijos Federacijos institucijas, ragindami santykius su kaimyninėmis valstybėmis grįsti tarptautine teise, pagarba jų suverenitetui ir teritoriniam vientisumui.

Pakartota, jog pagal dar praėjusių metų (dar neįgyvendintą) susitarimą į Lenkiją turėtų atvykti papildomai 1 tūkst. amerikiečių karių (anot Trumpo, "ir iš Vokietijos"). Trumpas labiausiai akcentavo, kad "Lenkija už tai susimokės".

Apgailestauju, kad opozicija renkasi Latvijos įžeidinėjimą, vietoje konstruktyvaus dialogo ir už Seimo kolegas iš opozicijos atsiprašiau už neatsakingus pareiškimus skirtus Latvijai ir jos tautai. 

Ne tik Maskvoje mauzoliejus, bet ir mūsų "elito" smegeninėse. Jie vis dar važiuoja, neatitraukdami akių nuo užpakalinio vaizdo veidrodėlio ir įsivaizduoja, kad posūkių nebus ir į griovį neįlėks.

Kremliaus propaganda, nors veiksminga ir profesionali, yra grindžiama kertiniu principu, primityviu kaip karvės mykimas. Šio principo paskirtis aiški – išaukštinti „nuo kelių pakilusią“ Putino Rusiją ir pažeminti jos agresyvia politika nesižavinčias valstybes.

Šią savaitę Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų karininkas kmdr. Audrius Venckūnas perėmė vadovavimą NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupei (angl. Standing NATO Mine Countermeasures Group One, SNMCMG1) iš Norvegijos kmdr. Henning'o Knudsen-Hauge'ės. Tai ne tik didelė garbė ir atsakomybė, bet ir stiprus pasitikėjimas Lietuva kaip stipria NATO partnere. Neseniai vykusių tarptautinių jūrinių pratybų „BALTOPS 2020“ („Baltijos operacija 2020“) metu kmdr. Audrius Venckūnas vadovavo jungtiniam priešmininiam užduoties junginiui, kurio pagrindą sudarė NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų I grupė (SNMCMG1) ir priskirti papildomi kitų šalių priešmininiai laivai.

Kariai iš Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės išskrido į Vokietiją, iš kur prisijungs prie Jungtinių Tautų (JT) vadovaujamos situacijos stabilizavimo operacijos Malyje. Pagal sąjungininkų poreikį šie kariai siunčiami į misiją Afrikoje kaip Pajėgų apsaugos vieneto 7-osios pamainos (PAV7) papildymas. Panevėžyje karius į misiją išlydėjo KASP vadas plk. Dainius Pašvenskas ir KASP Vyčio apygardos 5-osios rinktinės vadas pulkininkas leitenantas Vidas Zabiela, KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės vadas plk. ltn. Mindaugas Statkus. Į misiją išvykstančius karius palaimino Panevėžio įgulos kapelionas plk. ltn. Virginijus Veilentas.

„Gynybos planų tobulinimas, grįžimas į bendrų tarptautinių pratybų su sąjungininkais ritmą po COVID-19, transatlantinis ryšio stiprinimas yra svarbiausi klausimai, siekiant stiprinti regiono gynybą ir išlaikyti atgrasymą“, - sakė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, šiandien Latvijoje (Alūksne, Gulbene) susitikęs su Baltijos šalių gynybos ministrais, kur lankėsi karinėje bazėje šalia Alūksnės ir apžiūrėjo Latvijos karinės infrastruktūros plėtros projektus.

Riaušininkai ir juos tiesiogiai ar netiesiogiai palaikanti liberalioji žiniasklaida savo veiksmus pateisina mitu apie sisteminį policijos rasizmą. Nurodoma į faktą, kad JAV policija dažniau sulaiko juodaodį, nei bet kurios kitos rasinės grupės asmenį. 

Gyvename ne tik pandemijos, bet ir socialinį mūsų visuomenės kūną pastoviai naikinančio korupcijos vėžio būsenoje. Skandalas veja skandalą, dažnai net nebesuprantame kas vyksta. Taip plinta nepasitikėjimas ir nusivylimas.

"Europoje tų, kurie jaustų simpatiją JAV prezidentui, nėra daug; auga skaičius manančių, jog JAV, vadovaujama šio politiko, rūpinasi tik savimi - teršia, laužo sutartis ir nevengia ginklavimosi varžybų." Šiandieninio straipsnio citata? Anaiptol. Atsitiktinai naršydamas New York Times archyvą atsiverčiau pirmąjį laikraščio puslapį, atspausdintą lygiai prieš 19 metų - 2001-ųjų birželio 11 d. Jame - nerimas dėl transatlantinių santykių, menkai kuo tesiskiriantis nuo dabarties.

Tai, kas vyksta JAV gatvėse, perpina pyktį dėl tragiškos aukos; rasinių įtampų ir socioekonominės sistemos spragų; Temidės, kuriai kartkartėm nukrenta raištis nuo akių; žmonių, kurie neturėdami nieko bendro su idėjomis tiesiog naudojasi situacija bei užsiima smurtu ir chuliganizmu.

Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamento analitikai praėjusią savaitę (gegužės 22–28 d.) fiksavo kompleksinę, kelių stadijų priešišką melagingos informacijos operaciją, kuria siekta diskredituoti Lietuvos strateginės sąjungininkės – Jungtinių Amerikos Valstijų – karines pajėgas Europoje.   Kariuomenės atstovai informuoja, kad priešiška informacinė operacija prasidėjo iš karto po to, kai 2020 m. gegužės 13 d. JAV Armijos Europoje vadavietė paskelbė pranešimą spaudai apie dalyje Europos šalių, taip pat ir Lenkijoje, atnaujinamas „DEFENDER EUROPE 20 plus“ tarptautines pratybas. 

Vyriausybei pratęsus karantiną, nepaisant sulaukiamos kritikos dėl šio sprendimo nepagrįstumo, premjero Sauliaus Skvernelio reitingai lieka pastovūs, tačiau sveikatos apsaugos ministro ir Valstybės lygio situacijų operacijų centro vadovo Aurelijaus Verygos palaikymas sumažėjo, rodo naujausios visuomenės apklausos. Kaip rodo gegužės 19-21 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa, premjero S. Skvernelio darbą gerai vertina 59 proc. apklaustųjų. Prieš mėnesį atliktos apklausos duomenimis, ministrą pirmininką teigiamai vertino 61 proc. respondentų. S. Skvernelio darbą karantino metu blogai įvertino 32 proc. apklausoje dalyvavusių gyventojų.