Politika, aktualijos
07.06. Seimo kanceliarijai – 100
Liepos 7-oji šiemet Seimo kanceliarijai ypatinga. Tądien, lygiai prieš 100 metų, 1920 m. liepos 7 d., Steigiamasis Seimas patvirtino pirmuosius Seimo kanceliarijos etatus. Šią datą galima laikyti oficialia Seimo kanceliarijos pradžia. Įprasmindama sukaktį, Seimo kanceliarija pristato naują leidinį, kuriame pirmą kartą pateikiama susisteminta informacija apie Seimo kanceliarijos darbą.
Seimo rūmai. Stasio Žumbio nuotr.
Gegužės 15-ąją simboliškai paminėjome modernios Lietuvos valstybės pradžią. Tą dieną sukako šimtas metų, kai demokratiniuose rinkimuose buvo išrinkta piliečių atstovybė – modernus parlamentas – Steigiamasis Seimas. Tačiau nedaug kas žino, kad kartu su Steigiamuoju Seimu pradėjo dirbti ir Seimo kanceliarija. Jos darbuotojai – dažnai nematomi, tačiau labai svarbūs Seimo atliekamų procesų dalyviai.
Šimtmečiui – specialus istorinis leidinys
Pasitinkant šią sukaktį, Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Ryšių su visuomene skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Vėta parengė knygą „Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai – 100“. Nuo šiol šis leidinys elektronine forma yra atviras visiems Lietuvos gyventojams.
„Artėjantis neeilinis jubiliejus tapo pačia geriausia paskata pasižiūrėti, kaip Seimo kanceliarija keitėsi per šį laikotarpį. Ne tik pasižiūrėti, o įdomiai ir patrauklia forma susisteminti informaciją, pristatyti ją ir darbuotojams, ir visuomenei. Ne paslaptis, kad piliečiai kartais net nežino, kokia yra Seimo kanceliarijos veikla, už ką atsakingi čia dirbantys žmonės. Tikimės, šis leidinys suteiks daug naudingos informacijos, kuri tikrai išskirtinė ir niekada anksčiau nepublikuota“, – sako Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorė Rūta Petaraitienė.
Knygos autoriaus teigimu, daugiau pažinti Seimo kanceliarijos darbą naudinga kiekvienam piliečiui.
„Seimo kanceliarijos žmonės atlieka įvairias užduotis, kad užtikrintų sklandų Seimo darbą ir nepertraukiamą teisėkūros procesą, gerintų informacijos apie Seimo darbą sklaidą ir pasiekiamumą, nuosekliai ir kryptingai plėtotų tarptautinį bendradarbiavimą. Per nepriklausomos Lietuvos gyvavimo metus įstaigos darbuotojai padėjo Seimo nariams priimti įstatymus ir tą daro iki šiol“, – komentuoja leidinio autorius, Seimo kanceliarijos darbuotojas N. Vėta.
Institucijos pradžia – kukli
Per šimtmetį įstaiga pavadinimą keitė keletą kartų. Anot leidinio autoriaus N. Vėtos, tai lėmė tiek valstybingumą atkūrusios Lietuvos institucijų kūrimosi tendencijos, tiek istorinės aplinkybės. 1920 m. Steigiamajam Seimui organizuoti darbą padėjusi įstaiga iš pradžių buvo pavadinta Seimo raštine. Tiesa, šis pavadinimas buvo vartojamas nenuosekliai ir pirmuosius kelerius metus korespondencijoje, dokumentuose jis varijuoja su kitu pavadinimu – „kanceliarija“, kol galiausiai nuo 1924 m. apsistojama ties pastaruoju variantu.
Seimo sprendimui pakeisti pavadinimą iš raštinės į kanceliariją įtakos galėjo turėti siekis tiksliau įvardyti įstaigą, kuri užtikrino ne tik Seimo dokumentų tvarkymą, bet ir atliko kitus organizacinius darbus, tarp jų – Seime priimtų įstatymų priežiūrą.
Tiesa, įstaigos pradžia buvo kukli, nes pirmąsias dvi savaites joje dirbo tik keturi tarnautojai – dvi protokolininkės ir du antstoliai. Galiausiai per pirmuosius du mėnesius Raštinės struktūra buvo sudaryta ir pagal 1920 m. liepos 7 d. patvirtintus etatus įdarbinti 29 asmenys. Praėjus lygiai metams, Steigiamojo Seimo raštinės etatai buvo papildyti, atsirado naujų pareigybių. Iš viso įstaigoje tuo metu dirbo 35 darbuotojai.
„Kaip žinome, Nepriklausomos Lietuvos valstybę atkūrė jaunimas. Tad ir Steigiamojo Seimo tarnautojai dauguma buvo jauni, jų amžius svyravo tarp 18–22 metų. „Nors mes didelės patirties neturėjome, tačiau buvome entuziastingai nusiteikę ir laikėme didele garbe dirbti St. Seime“, – prisiminimais dalijosi Steigiamojo Seimo, I ir II Seimo Protokolų biuro vedėja (1920–1924) teisininkė Birutė Grigaitytė-Novickienė. Šiuos ir daugiau išskirtinių prisiminimų galima rasti leidinyje“, – užsimena N. Vėta.
Seimo ir jį aptarnaujančios Seimo kanceliarijos darbą nutraukė 1940 m. birželio 15 d. prasidėjusi Sovietų Sąjungos okupacija, kuri 50 metų suvaržė laisvos valstybės gyvenimą.
Įstaigos pertvarka ir modernizuota struktūra
Naujas Seimo kanceliarijos raidos etapas prasidėjo 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos Aukščiausiajai Tarybai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Tomis istorinėmis Lietuvai dienomis Atkuriamajam Seimui padėjo LTSR Aukščiausiosios Tarybos aparatas, kuris pratęsė darbą kaip nepriklausomos valstybės parlamentą aptarnaujanti struktūra.
Kaip pažymi Seimo kanceliarija, vienas iš kertinių įstaigos raidos etapų yra 1994 m. gegužės 30 d. Seimo valdybos patvirtinti Seimo kanceliarijos nuostatai, pagal kuriuos Seimo aparatas pavadinamas Seimo kanceliarija.
Įstaiga buvo apibrėžta kaip juridinis asmuo, turintis apvalų antspaudą su Lietuvos Respublikos valstybės herbu ir savo pavadinimu. Pagal šiuos nuostatus Seimo kanceliarijos struktūrą, padalinių bei darbuotojų skaičių, pareigas nustato bei pareigūnų algų schemas tvirtina Seimo valdyba nutarimu.
Per pirmąjį dešimtmetį po Nepriklausomybės atkūrimo suformuotas Seimo kanceliarijos padalinių branduolys ir iškelti uždaviniai iš esmės išsilaikė iki šių dienų.
Nuo 2016 m. Seimo kanceliarija dirba pagal modernizuotą struktūros modelį, įdiegtą atlikus įstaigos pertvarką.
„Labiausiai per visą šį laikotarpį, žinoma, pasikeitė Seimo kanceliarijos darbo pobūdis. Akivaizdu, kad daugiausia įtakos tam turėjo labai sparti naujųjų technologijų pažanga ir plėtra. Tai leido atsisakyti kai kurių pasenusių ir nepatogių veiklos metodų bei atvėrė daug naujų raiškos formų. Pavyzdžiui, buvo sukurtos elektroninės darbo aplinkos – informacijos valdymo ir darbo organizavimo įrankis, kuris leidžia patogiau gauti ir valdyti informaciją. Įdiegta nauja dokumentų valdymo sistema, kurios nauda dar labiau išryškėjo, kai skubiai reikėjo persikelti į nuotolinį darbą. Skaičiuojama, kad, pavyzdžiui, pašto išlaidos per metus dėl to sumažėjo daugiau nei penktadaliu, popieriaus sąnaudos per pastaruosius 5 metus sumažėjo daugiau nei per pusę“, – sako Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento direktorė R. Petaraitienė.
Ji papildo, kad Seimo kanceliarija nuolat ieško būdų, kaip plėtoti atviro Seimo idėją, kurti ryšį su visuomene, informaciją pateikti suprantama ir įdomia forma.
„Tai tikrai nėra lengva, nes mūsų auditorija yra labai įvairi ir skirtinga. Be to, pokyčių ir naujų idėjų įgyvendinimas paprastai reikalauja ir nemažai resursų. Visgi tikrai verta pasidžiaugti, kad daug idėjų pavyko įgyvendinti savo jėgomis, su minimaliomis sąnaudomis. Pavyzdžiui, atnaujinta Seimo interneto svetainė be papildomų pirkimų, duris atvėrė Seimo lankytojų centras, vyksta įvairūs netradiciniai atviri visuomenei renginiai. Taip pat didelis dėmesys skiriamas socialiniams tinklams, kuriuose nuolat pateikiama informacija apie Seimo darbą, aktualius Seimo priimtus sprendimus vizualia ir patrauklia forma. Džiugina pastebimai išaugęs sekėjų skaičius”, – pastebi R. Petaraitienė.
Keli įdomūs faktai apie Seimo kanceliariją
* Šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirba 422 darbuotojai, 283 jų – moterys, 139 – vyrai. Amžiaus vidurkis – 46,5 m. Taip pat Seimo kanceliarijoje dirba 532 politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai.
* Pirmąja moterimi, vadovavusia Seimo kanceliarijai, tapo Daiva Raudonienė. Ji Seimo kanceliarijai vadovavo 2014–2020 m.
* Seimo kanclerį įstatymų nustatyta tvarka 5 metams skiria ir iš pareigų atleidžia Seimas Seimo Pirmininko siūlymu. Ši tvarka nustatyta 2001 m. pabaigoje ir galioja iki šiol.
* Finansų skyriui vadovaujantis ir šiuo metu laikinai Seimo kanclerio pareigas einantis Marius Žiūkas yra daugkartinis Lietuvos sportinio ėjimo čempionas, dalyvavęs 2008, 2012 ir 2016 m. vasaros olimpinėse žaidynėse.
* 1920–1924 m. Seimo kanceliarijos Protokolų biurui vadovavo Birutė Grigaitytė-Novickienė, kuri buvo pirmoji moteris, baigusi Lietuvos universitetą (Teisių fakultetą), advokatė, aktyvi visuomenininkė, moterų teisių gynėja.
* 1920–1937 metais tvirtinant Seimo kanceliarijos etatus būdavo įtraukiama vaiko pasiuntinio (vėliau – pasiuntinio) pareigybė. Tai buvo įprasta tiems laikams pareigybė, siekiant užtikrinti operatyvų žinių perdavimą.
