2020-ųjų pirmojo pavasario mėnesio – kovo pradžios žemės kilimas jau buvo išmargintas žaliais lapų piešiniais, žibuoklių puokštelėmis  ir pilnais gyvybės alaso krokų, snieguolių, žydrių ir kitų ankstyvųjų gėlių žiedais, pasirengusiais nustebinti spalvų gama. 

Šeštadienio vakarą Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje šventiškai suskambo XXIV Thomo Manno festivalio akordai – dėl karantino organizacinių darbų nestabdę ir papildomų apsaugos priemonių ėmęsi rengėjai jau pirmąjį vakaro sulaukė didžiulio klausytojų susidomėjimo. Festivalyje debiutavusi garsioji lietuvių dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla publiką sužavėjo nuoširdumu.

Kauno „Naujojo lanko“ leidykla išleido rašytojo, dramaturgo Virginijaus Bielskio atsiminimų, laiškų ir eilėraščių 120 puslapių knygą „Panakačio kaimo šviesa“. Tai jau antroji Virginijaus knyga, skirta Amžinybėn išėjusiai mamai Liudgardai.

Mokytojas, visuomenės veikėjas, knygos „Manoji Dzūkija“ autorius Jonas  Miškinis gimė 1895 m. birželio 30 d. Musteikos kaime, Marcinkonių valsčiuje.

Tai netikėta knyga apie Paulių Širvį (1920-1979) pasitinkant jo 100-ąsias gimimo metines. Knygos autorius – žurnalistas, buvęs ilgametis „Kaišiadorių aidų“ laikraščio redaktorius, Kaišiadorių rajono garbės pilietis.

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas su darbo vizitu viešėjo Šakiuose, kur susitiko su šio rajono savivaldybės meru Edgaru Pilypaičiu, taip pat Šakių kultūros centro administracija. Susitikimuose aptartos rajono kultūros aktualijos, pasidžiaugta įgyvendintais projektais. Vienas jų – 2015–2018 m. vykdyta Šakių rajono savivaldybės kultūros centro rekonstrukcija. Šiam projektui iš valstybės biudžeto skirta beveik 2 mln. eurų. Šis Kultūros centras pagal pritaikytas technologines naujoves išlieka inovatyviausias šalyje. Kultūros infrastruktūros pokyčiai atvėrė galimybes rajone plačiau vystyti kultūros ir turizmo paslaugas, paskatino aktyvesnę kultūros įstaigų projektinę veiklą. 

Virusas COVID-19, 2020-ųjų pradžioje bemaž visus planetos gyventojus perkėlė į virtualias skaitmeninės komunikacijos erdves. Materialiajame pasaulyje liko tik tie žinduoliai, kurie niekada nesimokė matematikos. 

Teatras iš prigimimo tūno kiekvieno žmogaus širdyje. Ypač Lietuvoje. Kiekvienas padorus kaimas turėdavo (gal ir dabar dar tebeturi) savą teatrą. O miestuose... Žiūrėk, neturi pastogės, negauna jokios paramos, ir vis tiek vos ne kiekvienoj gatvėj veikia teatras. Kokia dvasios stiprybė, koks nenumaldomas šauksmas, turėjimas ką pasakyti ir mokėjimas pasakyti.

Birželio 9 d. Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje atidaryta Linos Beržanskytės Trembo tapybos paroda „Matymas“, kurią pristatė pati autorė, kalbėjo ir LDS pirmininkė Edita Utarienė.

Vandenio pokalbiai su medžiais Manau, vandeniais galima būtų vadinti dailininkus akvarelininkus, o kolegės akvarelininkės, jau senai nusipelno undinių vardo! Kai kokioje parodoje stebi jų darbus, atrodo jas pačias regi  dūkstančias popieriuje išsiliejusių atspalvių bangose.

Naująją Lietuvos kultūros ir meno tarybą sudaro: dr. Lolita Jablonskienė – Nacionalinės dailės galerijos vadovė (tarybos pirmininkė); Dagnė Vildžiūnaitė – Nevyriausybinių organizacijų tarybos narė (tarybos pirmininkės pavaduotoja); Skaistė Aleksandravičiūtė – Jaunimo reikalų tarybos narė; dr. Irena Alperytė – Kultūrinės edukacijos tarybos narė; Audrius Ambrasas – Lietuvos architektūros meno tarybos pirmininkas; Giedrė Čistovienė – Lietuvos kultūros paveldo skaitmeninimo tarybos narė; dr. Rokas Dovydėnas – Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso suteikimo tarybos narys; Kęstutis Drazdauskas – Lietuvos kino tarybos narys; dr. Marija Drėmaitė – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos ekspertų komisijos narė; Goda Giedraitytė – Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos narė; Vilma Griškevičienė – Asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ kanclerė; dr. Renaldas Gudauskas – Lietuvos bibliotekų tarybos pirmininkas; dr. Rūta Kačkutė – Muziejų tarybos narė; Romas Matulis – Kultūros centrų tarybos narys; Algirdas Orantas – Lietuvos dizaino tarybos pirmininkės pavaduotojas; Milda Valančiauskienė – Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo tarybos pirmininkė; Gytis Vaškelis – Literatūros tarybos pirmininkas; Viktorija Vitaitė – Neįgaliųjų reikalų tarybos narė; Dalius Žižys – Archyvų tarybos narys.

2020 metų gegužės 29 d. į po  nedidelio remonto atsinaujinusius Bitės namus Panevėžyje, Šv. Zitos g. 18, kuriuose Lietuvos rašytoja, publicistė, visuomenės bei politinė veikėja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė gyveno paskutinį savo gyvenimo dešimtmetį  (1932 - 1943 metais) susirinko šiandieniniai jos bičiuliai.

Pirmoji lietuviška mokykla Kauno Vilijampolėje buvo pastatyta prieš 110 metų (1910 m.) lietuvių bendruomenės lėšomis ir pavadinta  kun. Aleksandro Dambrausko (1860-1938) vardu. Mokyklai vadovavo lietuvių švietimo draugija "Saulė" veikusi 1906-1940 m.

Šių metų birželio 5 dieną poetui Antanui Kalanavičiui (1945-1992) būtų sukakę 75-eri metai. Poetas  visuotinio pripažinimo sulaukė tik po mirties, daugiausia buvusios žmonos Perpetua Dumšienės dėka.  Būtent ji poetoAntano Kalanavičiaus kūrybą pristatė visuomenei.

Permainų pavasario paukščiai  Besibaigiant Besniegei 2019-2020 metų žiemai smelkėsi nerimas - jei klimato kaita vyksta tokiais tempais, ko laukti pavasarį, vasarą? Interneto pranašautojai skelbė ateisiančius speigus, sausras, badmetį. O gal, jei sausyje nebuvo sniego, ir ievos gegužėje nesužydės?

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas pirmą kartą susitiko su šių metų sausio pabaigoje pareigas pradėjusiu eiti JAV ambasadoriumi Lietuvoje Robertu S. Gilchristu. Virtualiame susitikime aptartos bendros kultūrinės aktualijos. Kultūros ministras pasidžiaugė, kad šalies bibliotekos vis sparčiau tampa medijų ir informacinio raštingumo ugdymo koordinatorėmis. Šiuo metu Kultūros ministerijos rengiamai Medijų raštingumo programai svarbi JAV ambasados Lietuvoje patirtis šioje srityje.

Konfucijus kalbėjo: „Tas gyvas dabartyje Ir ateitį tik tas regės, Kas savo praeitį pažįsta Ir brangina...“

Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su kultūros bendruomenės atstovais aptarti sudėtingos šio sektoriaus padėties besitęsiančios krizės akivaizdoje. Pokalbio metu dėmesys buvo sutelktas į Vyriausybės paramos kultūrai skirstymo principus, karantino suvaržymų renginiams atlaisvinimą bei planuojamą priimti Kultūros politikos pagrindų įstatymą. 

 „Geriau neklauskite“. Tokius žodžius girdėjome ne vienoj vietoj  ir ne iš vieno žmogaus“.  

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda su pirmąja ponia Diana Nausėdiene viešėjo Kaune, būsimojoje 2022 metų Europos kultūros sostinėje. Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje valstybės vadovą pasitiko Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis. Išreiškę pagarbą prie paminklo Nežinomam kariui, Prezidentas su meru tęsė pokalbį žengdami atsinaujinusia Laisvės alėja. Šalies vadovas ypač domėjosi Kauno miesto kultūrinėmis aktualijomis, pasidžiaugė, kad Kaunas rodo gerą pavyzdį, savo paveldotvarkos programoje kasmet skirdamas beveik milijoną eurų. Kita vertus, stebėjosi, kaip mieste, kuris pretenduoja tapti UNESCO pasaulio paveldo vertybe,