Šiandien, liepos 14 d. "Aušros" muziejaus Chaimo Frenkelio viloje vyks vieno žymiausių pastarųjų dešimtmečių Šiaulių miesto žydų bendruomenės narių - Leibos Lipšico (1925-2002) 90-ųjų gimimo metinių minėjimas.

Apie Lietuvos pasiuntinį Tarptautinės teisės mokslų daktarą, ilgiausiai tarnavusį Tėvynės diplomatijoje kalba jo pačio knygos, Respublikos užsienio ministerijos archyvai ir mokslininkai, tyrę jo veiklą. Tikėtina, kad šią vasarą apie dr. A. Geručio nuopelnus Lietuvos diplomatijai spaudoje bus kalbama ne vieną kartą.

Š.m. birželio 28 d. visuomeninė organizacija “Lietuvos atminties keliai”, vadovaujama Vytauto Anušausko ir Vilniaus miesto Sąjūdžio skyriaus Tarybos nario Pauliaus Rutkausko iniciatyva į Vilniaus Antakalnio kapines susirinko daug šių bendruomenių narių.

Birželio 15 dieną, eidamas 94-sius metus, Šveicarijoje, Berno kantone mirė ilgametis ŠLB pirmininkas dr. Alfonsas Kušlys.

Šeštadienį Kluoniškių kaime (Zapyškio sen.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.  

Greitai teka laiko srovė vis kasdien tolindama buvusios vaikystės dienas, lyg šydu vis daugiau užskleisdama ir prisiminimus. Tačiau patys ryškiausi prisiminimai lyg saulės šviesos blyksniai vis tiek prasimuša pro tą laiko tėkmės šydą.

Antradienį, gegužės 26-ąją, netekome kunigo Vaclovo Aliulio. Kunigas marijonas, aktyvus Sąjūdžio veikėjas, ateitininkas, Naujojo Testamento lietuviškojo vertimo redaktorius, liturginių tekstų vertėjas, rašytojas, dvasios vadovas mirė Marijampolės ligoninėje

Paminėti partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dieną, gegužės 15-tą, iš Panevėžio vykome į Kriklinių kaimą (Pasvalio r.).

Praėjo 10 mėnesių nuo monsinjoro Alfonso Svarinsko netekties. Kiekvienais metais monsinjoras organizuodavo partizanų ir visų Lietuvos laisvės kovų dalyvių pagerbimą jo paties įkurtame Mūšios Didžiosios kovos apygardos partizanų parke, Ukmergės rajone.

Po antrosios sovietų okupacijos vokiečių kilmės Lietuvos piliečiai ir apskritai evangelikai buvo priskirti didžiausių liaudies priešų kategorijai. Todėl neatsitiktinai būtent jie tapo pirmosios masinės deportacijos aukomis.

Paskutinį balandžio sekmadienį Paįstryje (Panevėžio r.) buvo švenčiami šv. Jurgio atlaidai. Kunigas poetas Jurgis Tilvytis-Žalvarnis (1880-1931) čia pastatė medinę bažnyčią.

Pumpėnuose (Pasvalio r.) ne kartą rinktasi draugėn ir tartasi, kaip surinkti, susisteminti duomenis apie 1918-1920 metų Lietuvos savanorius. Kovo 30 d. dar gausesnis būrys susirinko Pumpėnų bendruomenės patalpose.

Gegužės 2 d. po sunkios ligos Vilniuje mirė mokslų daktaras, kultūrologas, politinis ir visuomenės veikėjas, profesorius Vytautas Jakelaitis.

Pražydus magnolijoms, didžiosios šventų Velykų savaitės pradžioje, kovo 31 dieną gražų kalnų kraštą amžiams paliko dar vienas senosios lietuvių emigrantų kartos atstovas, septynias dešimtis metų pragyvenęs Ženevoje, NARCIZAS PRIELAIDA.

Penktadienio rytą po sunkios ligos mirė Laisvės kovų dalyvis, Nepriklausomybės Akto signataras, VI, VII Seimo ir dabartinės kadencijos narys Algirdas Vaclovas Patackas.

Nedažnai atsitinka, kad nuo mūšio pradžios iki pabaigos kovotų sužeisti partizanai su sveikais okupantais. Taip pat nedažnai būna, kad keletas sužeistų partizanų nukautų dešimtkart daugiau priešų. Toks įvykis buvo partizaninio karo metu.