In memoriam
06 18. Paminėta Kluoniškių kaimo partizanų tragedija
Edmundas Mališauskas,
Kauno rajono savivaldybės mero patarėjas
Šeštadienį Kluoniškių kaime (Zapyškio sen.), buvusioje Zigmo Balsio sodyboje, paminėtos čia vykusio mūšio tarp partizanų ir enkavedistų 70-osios metinės.
Likęs gyvas šių įvykių liudininkas, Lietuvos laisvės armijos štabo vadas Vytautas Balsys prisimena, kaip 1945 m. birželio 13 d. kautynėse su NKVD trisdešimties kareivių būriu žuvo, o vėliau sode buvo palaidoti „Tauro“ apygardos partizanai Viktoras Balsys, Aleksandras Jansonas, Vladas Šidiškis, Viktoras Šlionskis, Vincas Vaidelys, Patašius.
Tai buvo dar visai jauni vaikinukai: jauniausiam jų V. Balsiui buvo vos 17 metų, o vyriausiam V. Vaideliui – 26-eri.
Renginio akimirka
Netoli Kluoniškių, Drapakampio miške esančioje Papiškės–Novos partizanų žeminėje 1944–1945 m. slapstėsi devyniolika partizanų. Tarp jų buvo ir Uosio slapyvardžiu pasivadinęs Vytautas Balsys. Tris kartus išvengęs tikros pražūties partizaniniame kare, 20 metų kalėjęs lageriuose, vyras išsaugojo tvirtą dvasią.
Buvęs partizanas pasakojo, kad Zapyškio apylinkėse po karo siautėję stribai. Jiems niekas atlyginimų nemokėjo, tačiau sovietų valdžia leido grobti gyventojų turtą. „Labai apmaudu, bet tarp lietuvių buvo parsidavėlių, jie mus ir išdavė“, - prisiminė to meto įvykius V. Balsys.
Kai sovietai suprato, kad pamiškės gyventojai remia partizanus, ūkininkai iš Zapyškio pamiškių 1946–1948 m. buvo ištremti į Sibirą.
Pasak V.Balsio, po karo Lietuvos miškuose susitelkė apie 30 tūkst. ginkluotų vyrų, kurie stojo į kovą su okupantais. Aktyvus pasipriešinimas truko beveik dešimtmetį, o paskutinis partizanas žuvo 1965 m. "Tautos pasipriešinimo dvasia neišnyko per visą mūsų šalies okupaciją ir atvedė į Nepriklausomybės atkūrimą“, - tvirtina 93-ejų metų Vyties Kryžiaus ordino ir Kauno rajono garbės ženklo kavalierius V. Balsys.
Renginio akimirka
Renginyje dalyvavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad pakaunė visada pasižymėjo stiprios dvasios žmonėmis. Zapyškio, Garliavos, Babtų, Raudondvario ir kitų valsčių vyrai 1918-1919 m. stojo savanoriais į Lietuvos kariuomenę, net 96 jų buvo apdovanoti Vyties Kryžiaus ordinais.
Didžiulės dramos pakaunėje virė ir pokario laikotarpiu. Neretai į mišką išeidavo ištisos šeimos. „Labai svarbu, kad mūsų krašto istoriją žinotų ir suprastų jaunoji karta“, - kalbėjo V. Makūnas.
Savo pasiryžimą ginti Tėvynę pareiškė grupė jaunuolių, papildę Lietuvos šaulių sąjungos gretas. Renginyje dalyvavę Ežerėlio kultūros centro saviveiklininkai dainavo partizanų dainas, o jaunieji šauliai vaišino kareiviška koše.
