In memoriam
05 09. Pumpėnuose tartasi dėl atminties išsaugojimo
Pumpėnų kraštiečių klubo „Pumpėniečių viltys“ narė Ona Striškienė
Pumpėnuose (Pasvalio r.) ne kartą rinktasi draugėn ir tartasi, kaip surinkti, susisteminti duomenis apie 1918-1920 metų Lietuvos savanorius. Kovo 30 d. dar gausesnis būrys susirinko Pumpėnų bendruomenės patalpose. Dalykiniame susirinkime dalyvavo profesorius Vykintas Vaitkevičius iš Vilniaus, Laisvės kovos įamžintojas Romas Kaunietis iš Panevėžio, Pasvalio rajono savivaldos atstovai, kultūros ir švietimo darbuotojai, Pumpėnų kraštiečių klubo prezidentas Algimantas Stalilionis, daug Lietuvos kariuomenės savanorių vaikų, vaikaičių, giminų.
Algimantas Stalilionis (iš dešinės) ir prof. Vykintas Vaitkevičius džiaugiasi gautu savanorio balso įrašu magnetinėje juostoje. Onos Striškienės foto
Buvo tartasi, kaip įamžinti iš Pumpėnų valsčiaus kilusių, šiame krašte gyvenusių savanorių atminimą, kaip bendradarbiauti ir rinkti žinias apie jų gyvenimą. Pasistengti kuo daugiau sužinoti, kaip klostėsi savanorių gyvenimas Nepriklausomybės kovoms pasibaigus, kas jų kovas prisiminė. Dauguma jų sugrįžo į namus, į šeimas, kiti kūrė šeimas. Norisi sutikslinti kada savanoriai mirė, kur jie buvo palaidoti.
Pumpėnų ir Pasvalio savivaldos atstovai, kraštiečiai
Profesoriaus Vykinto Vaitkevičiaus kalboje vienas iš jautriausių klausimų – kokia jėga, motyvas lėmė, vertė arba skatino juos stoti ginti Tėvynės. Jis teigė, kad Valstybės archyvuose saugomos Lietuvos kariuomenės savanorių bylos, sąrašai, nuotraukos, žemės planai – tik maža šios istorijos šaltinių dalis iš XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės.
Savanorių giminaičiai iš Pumpėnų ir gretimų kaimų
Tą dieną pasidžiaugta, kad savanorių šeimose saugomos relikvijos, susijusios su jais. Pasvarstyta apie deramą savanorių atminimo įamžinimą ir jų pagerbimą. Sutarta ir toliau įvairiais būdais rinkti medžiagą, nes 2018 metais jau visai netoli. O norėtųsi deramai pagerbti to nusipelniusius žmones.
Atgal
