Įvykus Brexit, Jungtinė Karalystė (JK) nebedalyvauja Europos Sąjungos (ES) bendrojoje rinkoje. Prekyba tarp ES ir JK bus vykdoma pagal 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį abipusį prekybos susitarimą, kuris suteikia galimybes JK ir ES įmonėms lengvatinėmis sąlygomis patekti į viena kitos rinką. Prekėms nebus taikomi muitai ir kvotos. Tačiau JK ir ES prekyba patirs kitus trukdžius: prekėms, eksportuojamoms į Jungtinės Karalystės rinką, nebus taikomas automatinis abipusio pripažinimo principas, tad gali iškilti papildomų techninių reikalavimų ir atsirasti naujų taisyklių. Eksporto srityje numatyta, kad nuo sausio 1 d. bus taikomos papildomos sienos kirtimo ir muitinės patikros procedūros, tad tikėtina, kad pirmuosius mėnesius (kol nusistovės nauja sistema), eilės patikros punktuose gali didėti. Atsiras ir papildomų išlaidų dėl eksporto dokumentų rengimo, sertifikavimo. Vieninga standartizacijos sistema nebeveiks, t. y. prekių tiekimo iš Europos Sąjungos  į Jungtinės Karalystės atveju, prekės turės atitikti JK taikomus reikalavimus (standartus) ir atvirkščiai.

Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio 24-ąją, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinė Karalystė (JK) susitarė dėl ateities santykius reguliuosiančio partnerystės susitarimo. „Susitarimas yra", - tviterio paskyroje rašė JK premjeras Borisas Johnsonas. „Pagaliau pasiekėme susitarimą", - teigė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Kelias buvo ilgas ir vingiuotas, tačiau jo gale turime gerą susitarimą, - sakė ji. - Bendroji rinka yra teisinga ir tokia išliks."

Vyriausybė, vykdydama DVT (darnaus vystymo tikslus), turėtų savo veiklos programoje nurodyti, kokiais būdais spręs visų  darnaus vystymo tikslų programas, į  kurias Europos Komisijos  2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen ir Jungtinės Karalystės (JK) premjeras Borisas Johnsonas sekmadienį sutarė tęsti itin sudėtingas derybas dėl tolesnių dvišalių santykių tarp JK ir ES. „Šįryt naudingai pasikalbėjome telefonu. Aptarėme pagrindinius neišspręstus klausimus", - bendrame pranešime, kurį transliacijos metu perskaitė U. von der Leyen, teigė lyderiai. „Po beveik metus trukusių derybų, nepaisant to, kad ne kartą buvo praleisti terminai, manome, kad būtų atsakinga šiuo metu įdėti dar daugiau pastangų", - sakė ji.

Tarptautiniame seminare "Strategy and Security Policy in the Baltic Sea Region" dalinausi savo įžvalgomis apie ES ir Kinijos ekonominius ir prekybos ryšius, konkurencingumo aspektus. Jau ne vieneri metai kalbame apie tai, kad Kinijos „valstybinė hibridinė“ ekonomikos politika kelia daug klausimų ir rūpesčių ES įmonių konkurencingumui – valstybės subsidijuojama prekyba ir investicijos, priverstinis technologijų perdavimas, de jure ir de facto viešųjų pirkimų kliūtys – visa tai akivaizdžiai prieštarauja tarptautinėms taisyklėmis. Norint stiprinti ES įmonių konkurencingą tokiomis sąlygomis yra būtinas platesnis ES požiūris, stipresnė laikysena ir aktyvesnis veikimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Kinijai ir ES, sušvelninti Kinijos vyriausybės sukeltų iškraipymų poveikį ES rinkai, sustiprinti pačios ES konkurencingumą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir bendradarbiavimą trečiosiose rinkose. ES turėtų aktyviau veikti, siekiant konstruktyvaus Kinijos įsitraukimo į PPO kontekstą.

Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 166,1 mlrd. eurų. „Susitarimą tarp Parlamento ir ES Tarybos dėl 2021 m. ES biudžeto vertinu itin pozityviai. Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka.

Penktadienį vykusiame Taikinimo komitete Europos Parlamentas ir ES Taryba susitarė dėl 2021 m. ES biudžeto, kuriame mokėjimų asignavimai sieks 166,1 mlrd. eurų. „Susitarimą tarp Parlamento ir ES Tarybos dėl 2021 m. ES biudžeto vertinu itin pozityviai. Visų pirma, šiame biudžete, atspindėti svarbiausi naujo laikotarpio ES prioritetai, siekiant ekonomikos atsigavimo ir tvaraus jos augimo ilguoju laikotarpiu. Antra, sklandus ir greitas sutarimas dėl pirmojo naujos ES daugiametės finansinės programos biudžeto signalizuoja apie ES susitelkimą, ryžtą ir labai realias galimybes naujus metus pasitikti, turint 2021–2027 m. ES daugiametę programą ir pagrindą Europos gaivinimo priemonei aktyvuoti“, – sako laikinai einantis finansų ministro pareigas Vilius Šapoka.

Nacionalinės pastangos siekiant padidinti investicijas į mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą ir inovacijas iki 3 proc. nuo BVP, europinių prioritetų įtraukimas į nacionalinę darbotvarkę, valstybių narių pažangos įgyvendinant pokyčius stebėsena – tai keletas pagrindinių veiksmų, kurie turėtų įtakoti Lietuvos mokslo ir inovacijų politikos pokyčius artimiausią dešimtmetį, vadovaujantis Europos mokslinių tyrimų erdvės 2021–2030 m. vizija.

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.    ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje pristatė 2021 m. EK darbo programą, kurią vykdydama EK toliau sieks kurti teisingesnę, sveikesnę, ekologiškesnę ir labiau skaitmenizuotą visuomenę. 2020 m. Europos Sąjungai buvo neeiliniai metai – šalia tokių iššūkių kaip „mūsų kartos problemų“ sprendimas, „daugiau siekiančios Sąjungos kūrimas“, Europai teko susidurti su precedento neturinčia pandemija, kuri sukėlė kompleksinę sveikatos, ekonominę ir socialinę krizę. Atsižvelgiant į tai, 2021 m. EK veiklos prioritetais toliau išlieka krizės suvaldymas, taip pat  ekologinės ir skaitmeninės pertvarkos spartinimas, didinant ES ekonomikos ir visuomenės atsparumą, kurių įgyvendinimas bus paremtas Europos ekonomikos gaivinimo planu, ekonomikos gaivinimo priemone „NextGenerationEU“ ir padidintu 2021–2027 m. ES biudžetu. 

Remiantis šiandien paskelbta nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, Europos personalo atrankos tarnyba (EPSO) turėtų persvarstyti, kaip ji atrenka naujus darbuotojus ES viešajai tarnybai. Tokiu metu, kai mažinamas darbuotojų skaičius ir skatinamas skaitmeninimas, ES institucijos vis dažniau ieško specialistų, kurie gali greitai pradėti dirbti. Vis dėlto auditoriai nustatė, kad EPSO atrankos procesas nėra gerai pritaikytas nedidelio masto tiksliniams konkursams, kuriais būtų galima tokių specialistų pritraukti, kad jie teiktų paraiškas dėl darbo vietų ES viešojoje tarnyboje. Auditoriai taip pat atkreipia dėmesį į tam tikrus EPSO vykdomų bendro profilio darbuotojų atrankos procedūrų trūkumus.

ES agentūros atlieka vis svarbesnį vaidmenį Sąjungoje, tačiau reikia atidžiau įvertinti, ar jos veiksmingai tenkina ES piliečių poreikius. Tai Europos Audito Rūmų pateiktos ataskaitos išvada. Audito Rūmai savo parašu patvirtino visų ES agentūrų, išskyrus dvi, 2019 m. finansines ataskaitas ir patvirtino teigiamus rezultatus, kuriuos jie buvo paskelbę ankstesniais metais.

Europos Sąjungos šalių Teisingumo ministrų tarybos nuotoliniame posėdyje buvo svarstomas Lietuvos iniciatyva įtrauktas klausimas dėl kalinamų nuteistųjų perdavimo iš trečiųjų šalių į jų pilietybės valstybę.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, įvertinti, kaip ES prisideda prie valstybių narių pastangų mažinti vaikų skurdą, beveik neįmanoma. Tikrintos ES priemonės buvo ribotos reikšmės ir pajėgumo, nes jos nėra teisiškai privalomos, o tokiomis galingesnėmis priemonėmis kaip Europos semestras ar ES fondų parama retai sprendžiamas būtent vaikų skurdo klausimas. Todėl sudėtinga nustatyti, ar ES veiksmais veiksmingai prisidedama prie pastangų sprendžiant šį svarbų klausimą, teigia auditoriai.

„ES privalo patikimai apsaugoti savo piliečius, kurių atžvilgiu trečiosios valstybės yra pateikusios ekstradicijos prašymus. Tai ypač aktualu, kai šie veiksmai yra politiškai motyvuoti arba baudžiamasis persekiojimas pradėtas visiškai nepagrįstai, – pažymėjo teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Hagoje susitikęs su Eurojusto – Europos teisinio bendradarbiavimo institucijos prezidentu Ladislavu Hamranu. – ES mastu turime susitarti dėl aiškaus bendradarbiavimo tarp ES valstybių narių, svarstant trečiųjų valstybių ekstradicijos prašymus, reglamentavimo. Deja, šiuo metu tokio neturime“.

Remiantis nauja Europos Audito Rūmų ataskaita, valstybės narės nedėjo pakankamai pastangų, kad įgyvendintų konkrečiai šaliai skirtas rekomendacijas, kurias 2011–2018 m. pateikė ES Taryba. Jos visiškai arba iš esmės įgyvendino tik apie ketvirtadalį rekomendacijų, o įgyvendinant beveik trečdalį rekomendacijų padaryta nedidelė pažanga arba jos visai nepadaryta. Nors ES padarė didelę pažangą, siekdama daugumos savo ilgalaikių fiskalinių tikslų iki 2020 m., ji atsilieka skurdo mažinimo ir mokslinių tyrimų bei technologinės plėtros (MTTP) srityse. Atsižvelgdami į 2020 m. liepos mėn. Europos Vadovų Tarybos pasiektą politinį susitarimą, auditoriai taip pat pabrėžia, kad reikia pertvarkyti konkrečiai šaliai skirtų rekomendacijų rengimo ir įgyvendinimo būdus.

Europos Komisija priėmė rekomendacijas valstybėms narėms neteikti finansinės paramos įmonėms, turinčioms sąsajų su šalimis, įtrauktomis į mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašą. Apribojimai taip pat turėtų būti taikomi įmonėms, kurios buvo nuteistos už sunkius finansinius nusikaltimus, įskaitant, be kita ko, finansinį sukčiavimą, korupciją, mokestinių ir socialinio draudimo prievolių nesumokėjimą.

Būtina atkurti laisvą judėjimą Šengeno erdvėje ir stiprinti jai priklausančių šalių tarpusavio pasitikėjimą, penktadienį pareiškė Europos Parlamentas. Didele balsų dauguma priimtoje rezoliucijoje (520 už, 86 prieš, 59 susilaikė) europarlamentarai pareiškė susirūpinimą dėl poveikio gyventojams ir verslui, daugeliui ES šalių įvedus patikras ar apribojimus pasienyje. Jie pabrėžia, kad laisvas judėjimas Šengeno erdvėje yra vienas iš pagrindinių Europos vienijimosi pasiekimų, todėl siekiant užtikrinti ES ekonomikos atsigavimą po pandemijos, būtina jį atkurti greitai, koordinuotai ir iki galo.

Seimas priėmė Teisingumo ministerijos parengtas Baudžiamojo proceso kodekso ir kitų įstatymų pataisas, kurios įteisina Lietuvos dalyvavimą Europos prokuratūros veikloje. Ši nauja institucija tirs Europos finansiniams interesams kenkiančias nusikalstamas veikas – sukčiavimą, pinigų plovimą, korupciją. Reglamentas dėl Europos prokuratūros steigimo buvo priimtas 2017 m. spalio mėn. po ketverius metus trukusių derybų, prasidėjusių 2013 metais Lietuvai pirmininkaujant ES Tarybai.

Kad Europos sąjunga (ES), būdama Europos idėjos realizacija, neturi veido, nei kūno – žinojom. Kad ji neturi patrauklumo – jautėm. Kad bendradarbiavimas joje ribotas – supratom. Dabar klausiam: ar ji turi realią valdžią?