VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Europos Sąjunga

12.02. ES kultūros ministrai nubrėžė kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus atsigavimo po pandemijos gaires

Laikinai einantis kultūros ministro pareigas Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo neformalioje nuotolinėje Europos Sąjungos (ES) kultūros ministrų taryboje. Joje ministrai, pagrindinį dėmesį skirdami COVID-19 pandemijos įtakai kultūros ir žiniasklaidos sektoriui, siekė nubrėžti gaires ilgalaikiam jo atsigavimui.   

ES kultūros ministrai diskutavo dėl Europos atsigavimo priemonių tvarumo ir tikslingo nukreipimo į kultūros sektorių, ES finansinių mechanizmų prieinamumo kultūros sektoriui, specialaus informacinio portalo sukūrimo, teisinio reguliavimo gerinimo ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės nacionaliniu lygmeniu prieinamumo kultūros sektoriui.

Šį pusmetį ES Tarybai pirmininkaujanti Vokietija akcentuoja kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus svarbą Europos užimtumui ir ekonomikai bei visam Europos atsigavimui.

M. Kvietkauskas savo pasisakyme pirmiausia padėkojo už jungtines pastangas siekiant padidinti finansavimą programai „Kūrybiška Europa 2021–2027 m.“ (siūloma programos finansavimą padidinti 600 mln. eurų), taip pat pabrėžė sektoriaus informuotumo apie finansavimo galimybes gerinimą sukuriant informacinį portalą su aiškiai pateikta informacija. Ministro teigimu, toks informacinis portalas turi būti lengvai pasiekiamas vartotojams, tinkamai administruojamas ir sukurti realią vertę kultūros sektoriui. M. Kvietkauskas pasiūlė ES lygiu numatyti saugiklius, kad kultūros sektorius būtų integruotas į Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, akcentavo poreikį toliau skirti dėmesį medijų ir informacinio raštingumo ugdymui, išreiškė palaikymą Italijos siūlymui įkurti Europos skaitymo aljansą ir pabrėžė poreikį skirti deramą dėmesį Europos mažosioms kalboms ir kalboms, Europoje neturinčioms savo valstybės.

„Nėra jokių abejonių, kad programos „Kūrybiška Europa“ sinergija su kitais ES finansavimo mechanizmais – „Horizon Europe“, ERASMUS+, „Skaitmeninė Europa“ ir Europos regioninis plėtros fondas – yra didelis žingsnis į priekį užtikrinant kultūros ir žiniasklaidos sektoriaus finansavimą. Siekiant padidinti sektoriaus atsigavimą palaikome tolesnį ES finansavimo programų stiprinimą, tvarių ir atsparių priemonių taikymą“, – kalbėjo laikinai einantis kultūros ministro pareigas M. Kvietkauskas. 

Šioje taryboje priimtos Vokietijos pasiūlytos išvados dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos bei Vokietijos, kaip pirmininkaujančios šalies, išvados dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje. Jas parėmė 24 ES šalys narės. 

Tarybos išvadose dėl laisvos ir pliuralistinės žiniasklaidos sistemos apsaugos aptariamas COVID-19 sukeltas žiniasklaidos sektoriaus pažeidžiamumas ES. Dokumente išdėstytos priemonės švelninti neigiamą pandemijos poveikį žiniasklaidos sektoriui, užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą, taip pat skatinama remti medijų ir informacinį raštingumą, spręsti dezinformacijos problemą.

Išvadose dėl lyčių lygybės kultūros sektoriuje siekiama atkreipti ir skirti didesnį dėmesį lyčių lygybės problemai, stiprinti, integruoti lyčių lygybės aspektą į kultūros politiką ir jos finansavimo programas, taip pat daugiau dėmesio skirti duomenų, suskirstytų pagal lytį, kultūros sektoriuje rinkimui ir analizei. 

2021 m. pirmąjį pusmetį pirmininkausianti Portugalija pristatė pirmininkavimo ES Tarybai prioritetus. Pirmininkavimo metu ši šalis didžiausią dėmesį ketina skirti kultūros ir kūrybinių sektorių atsigavimui nuo pandemijos ir sektoriaus atsparumo krizėms didinimui, kultūros paveldo finansavimo mechanizmų peržiūrai, žurnalistikos ateities perspektyvoms ir tokioms kylančioms technologijoms kaip dirbtinis intelektas bei robotizacija.

---

 

Atgal