VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

12.11. ES ir Kinijos konkurencingumo aspektai

Vidmantas Janulevičius

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas

Tarptautiniame seminare "Strategy and Security Policy in the Baltic Sea Region" dalinausi savo įžvalgomis apie ES ir Kinijos ekonominius ir prekybos ryšius, konkurencingumo aspektus. Jau ne vieneri metai kalbame apie tai, kad Kinijos „valstybinė hibridinė“ ekonomikos politika kelia daug klausimų ir rūpesčių ES įmonių konkurencingumui – valstybės subsidijuojama prekyba ir investicijos, priverstinis technologijų perdavimas, de jure ir de facto viešųjų pirkimų kliūtys – visa tai akivaizdžiai prieštarauja tarptautinėms taisyklėmis. Norint stiprinti ES įmonių konkurencingą tokiomis sąlygomis yra būtinas platesnis ES požiūris, stipresnė laikysena ir aktyvesnis veikimas, siekiant užtikrinti vienodas sąlygas Kinijai ir ES, sušvelninti Kinijos vyriausybės sukeltų iškraipymų poveikį ES rinkai, sustiprinti pačios ES konkurencingumą, užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir bendradarbiavimą trečiosiose rinkose. ES turėtų aktyviau veikti, siekiant konstruktyvaus Kinijos įsitraukimo į PPO kontekstą.

Kinija kaip gamybos supervalstybė yra pasaulinių vertės grandinių perkėlimo iš Europos (ir kitų išsivysčiusių ekonomikų) į Aziją nuo 1970-ųjų, o nuo 2000-ųjų pradžios Azijos viduje link Kinijos, rezultatas. „Pasaulio fabrikas“ Kinija dominuoja daugelyje ES importuojamų produktų kategorijų, o tai sukėlė strateginę priklausomybę visai ES ir kai kurioms valstybėms narėms. 2019 m. ES buvo strategiškai priklausoma nuo Kinijos 659 iš daugiau nei 5600 produktų kategorijų, apibrėžtų Jungtinių Tautų „Comtrade“ duomenų bazėje . Tai sudaro 43 proc. viso importo iš Kinijos vertės. Šešios iš dešimties geriausių kategorijų yra bent iš dalies susijusios su vartojimo produktais (pvz., tekstilės gaminiais, baldais, žaislais) ir su elektronika (pvz., mobiliaisiais telefonais, asmeniniais kompiuteriais, buitine technika).

COVID labai akivaizdžiai parodė ir esamas Europos tiekimo grandinių spragas, paskatindamas įmones pirmenybę teikti saugumui ir patikimumui, o ne kaštų klausimams. Visai Europai dabar kyla daug klausimų, kai kalbame apie galimybes užtikrinti saugų ir nepertraukiamą būtiniausių prekių, komponentų ir technologijų tiekimą. Tai paskatino Europą prabilti apie strateginės autonomijos siekimą. Europos Sąjunga turi sustiprinti savo bendrąją rinką, kompensuoti iškraipantį Kinijos valstybinio kapitalizmo poveikį ir užtikrinti, kad net ir krizės metu galėtume naudotis svarbiausiomis prekėmis ir technologijomis. Europos įmonės tikisi, kad COVIDas ir kiti iššūkiai nenustums šių klausimų į paraštes, nes vienodų sąlygų nebuvimas ir didėjantys rinkos iškraipymai negali likti be dėmesio.

 

Atgal