VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D.

Europos Sąjunga

12.14. KĄ TURI ŽINOTI GYVENTOJAI APIE DVT?

Nepriklausoma ekspertė

Soc. m. dr., doc, M. Rastenytė

Vyriausybė, vykdydama DVT (darnaus vystymo tikslus), turėtų savo veiklos programoje nurodyti, kokiais būdais spręs visų  darnaus vystymo tikslų programas, į  kurias Europos Komisijos  2020-05-20 metinėje ataskaitoje atkreiptas dėmesys į ilgalaikes ekonominės ir socialinės raidos tolimesnio vystymo kryptis ir spręstinas problemas.

Pagrindinis dėmesys DVT (Darnaus vystymo tikslų) pagal  nuodugnią apžvalgą šio lygio politiniame forume darnaus vystymosi srityje palankiai vertinta Lietuvos rengiama nuodugni 4-ojo (kokybiško švietimo), 8-ojo (deramo darbo ir ekonomikos augimo), 10-ojo (mažesnė nelygybė), 13-ojo (kova su klimato kaita), 16-ojo (taika, teisingumas ir stiprios institucijos) ir 17-ojo (partnerystė siekiant tikslų) DVT apžvalgą ir tikimasi, kad Lietuva visapusiškai prisidės vykdant šią programą; laukia būsimų nuodugnių visų kitų DVT apžvalgų ateinančiais metais, kartu pabrėždama Darbotvarkės iki 2030 m. nedalumą ir tikslias tarpusavio sąsajas.

Pakartotinai pabrėžiama, kad kokybiškas švietimas, kaip ir  daugelyje valstybių narių yra didelio prioriteto tikslinė sritis, nes paruošimas specialistų turi vykti anksčiau, negu jų poreikis panaudojimui ir pažymima, kad techninis ir profesinis mokymas yra itin svarbus, norint suteikti jaunimui įsidarbinimo galimybių ir galimybių gauti kvalifikuotą darbą būtina jį vykdyti pagal geriausius iš ES šalių tarptautinius PK (profesijų klasifikatorius); o taip pat mažinti miesto ir kaimo vietovių švietimo  bei lyties skirtumus, kurie vis dar vyrauja tiek ES, tiek už jos ribų; todėl raginama daugiau investuoti į švietimo  mokymo infrastruktūros kokybės gerinimą, ypatingą dėmesį skiriant mažiau išsivysčiusiems regionams kaip pačioje ES, taip ir Lietuvoje, optimizuojant švietimo ir jaunimo ugdymo kaštus.

Neatsiejamas segmentas ES valstybių narių, tai sistemingesnis įgyvendinimas uždavinių pagal 8-ąjį DVT (tvarus augimas ir užimtumas) naudojant vystomojo bendradarbiavimo politiką ir (bendrą) programavimą, o taip pat raginama dar labiau prisidėti siekiant 8-ojo DVT, kuris apima tiek gamybos pajėgumų gerinimą, pajamų kūrimą, industrializaciją, tvaraus vartojimo didinimą ir gamybos modelių tobulinimą prekybos, privačiojo sektoriaus, verslo aplinkos, infrastruktūros ir turizmo plėtojimą. Skatintinas, pradedant nuo  labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių, kooperatyvų, įtraukių verslo modelių bendradarbiavimas su  mokslinių tyrimų institutais, mokymo  įstaigų mokslo tiriamaisiais darbais. Studentų  bakalauro ir magistro darbai turėtų būti vykdomi su mokslinių tyrimo institutų dalyvavimu Lietuvos ūkio įmonių, įstaigų ir organizacijų bazėje, kaip ekonomikos augimo, užimtumo ir vietos inovacijų skatinimo veiksnių  svarba. Remiamas skatinimas vienodų sąlygų tvarioms investicijoms, industrializacijai, verslo veiklai, įskaitant atsakingą įmonių elgesį, finansus ir mokesčius, mokslui, technologijoms ir moksliniams tyrimams bei inovacijoms, siekiant  spartinti šalies ekonomikos ir žmogaus raidą prisidedant prie ilgalaikio tvaraus augimo;  raginamos valstybes nares skatinti naujų verslo modelių kūrimą ir naudotis naujomis technologijomis, kaip pvz., dirbtiniu intelektu ir kitomis pažangiomis veiklos kryptimis.

Pabrėžtinas ypatingas privačiojo sektoriaus vaidmuo siekiant pažangos įgyvendinant DVT, visų pirma vykdant atsakingas ir tvarias investicijas, stiprinant integracinį augimą, taip pat skatinant atsakingą įmonių elgesį ir jam įsipareigojant; Ragina parengti biudžetus, kuriuose darnus vystymasis būtų pripažintas pagrindiniu tikslu; primenama, kad kova su sukčiavimu ir mokesčių slėpimu yra solidariojo vystymosi klausimas;

Atsižvelgiant į tai, nurodoma, kad reikalingos investicijoms palankios politikos sistemos, įskaitant tvarumo rezultatų rodiklius ir reikalavimus integruoti tvarumo riziką į sprendimus dėl investicijų ir teisinės valstybės; Siekiant sukurti tausiai išteklius panaudotus ir naujus naudojančią ekonomiką, ES ir jos valstybės narės turi pirmauti mokslo, technologijų ir pažangios bei ekonomiškai taupios šiuolaikinės infrastruktūros kūrime. Rekomenduojama valstybėms narėms aktyviau propaguoti stipresnius ryšius tarp mokslininkų ir verslo sektorių, kad jie galėtų keistis geriausia patirtimi ir skleisti inovacijas; pabrėžiama, kad moksliniams tyrimams ir inovacijoms skiriamas finansavimas  būtų papildytas strateginiu požiūriu į investicijas, suteikiančiu galimybę inovaciniams sprendimams pasiekti rinką, nes jiems dažnai reikia didelio kapitalo ir didelės rizikos investicijų.

Bendrąsias mokslinių tyrimų programas būtų geriau įtraukti į darnaus vystymosi  kiekvienos šalies ir visuomenės uždavinius, todėl reikia pradėti kurti didelės apimties technologijų perdavimo besivystančioms šalims mechanizmus;

Vis dar pastebimi valstybių narių padarytos pažangos skirtumai įgyvendinant 10-ąjį DVT ir siekiant mažinti pajamų nelygybę, taip pat nelygybę dėl amžiaus, lyties, negalios, etninės priklausomybės, kilmės, religijos, ekonominės padėties ir kitų veiksnių, – toks mažinimas gali pagerinti socialinę sanglaudą – ir kad nelygybė išlieka ir didėja šalių viduje ir tarp jų, tiek ES, tiek už jos ribų; ragina paspartinti pažangą mažinant didėjančius skirtumus ir skatinant lygias galimybes visiems, tiesiogiai padedant pažeidžiamoms grupėms ir tiems asmenims, kuriems jos labiausiai reikia, siekiant įtraukesnio užimtumo, veiklos bei tolimesnio pagal poreikius ir galimybes žmogaus saviraiškos vystymosi; Komisiją ragina į 10-ojo DVT peržiūrą, įtraukti pagerintus kriterijus, susijusius su ekonominės nelygybės mažinimu.

Tarptautinio bendradarbiavimo politikos ramsčiu kartu su Darbotvarke iki 2030 m. rekomenduojama teikti prioritetą kovai su klimato kaita ir jos padariniais tikslui (13-asis DVT); tam raginamos valstybės narės naudoti komunikacijos strategijas ir veiklą, siekiant padidinti visuomenės ir politinę paramą kovos su klimato kaita veiksmams ir didinti informuotumą apie bendrą naudą kovojant su klimato kaita, geresnę oro kokybę ir visuomenės sveikatą, gamtos išteklių išsaugojimą, ekonomikos ir užimtumo augimą, didesnį energijos tiekimo patikimumą ir mažesnes energijos importo išlaidas; (17-sis DVT) (partnerystės tikslas), atsakingas ir tvarus asmeninis vartojimas reikalauja, kad būtų sumažintos netvarios tendencijos, grindžiamos pernelyg dideliu gamtinių išteklių eikvojimu, taip pat biologinės įvairovės praradimu, atsiradusiu dėl netvaraus vartojimo ir netvarių gamybos modelių; pabrėžiama, kaip svarbu paspartinti savo iniciatyvas, kuriomis siekiama skatinti atsakingą ir tvarų vartojimą, gamybą, ir kartu imtųsi vadovaujančio vaidmens kuriant žiedinę ekonomiką.

Primenamos visuotines demokratijos, gero valdymo, teisinės valstybės ir žmogaus teisių vertybes, kurios yra darnaus vystymo prielaidos, kaip apibrėžta 16-ame DVT (taikios ir įtraukios visuomenės); vis dėlto labai apgailestaujama, kad visame pasaulyje vis dar vyrauja ginkluoti konfliktai ir smurtas; yra susirūpinta dėl to, kad daugelyje šalių trūksta pažangos stiprinant teisinę valstybę ir teisę kreiptis į teismą; primena ES ir valstybių narių įsipareigojimą, išreikštą Europos konsensume dėl vystymosi, priimti visapusišką požiūrį į konfliktus ir krizes, daugiausia dėmesio skiriant nestabilumui ir žmonių saugumui, kartu pripažįstant darnaus vystymosi, humanitarinės veiklos, taikos ir saugumo ryšį, ir ypatingą dėmesį skiriant pažeidžiamoms ir konfliktų paveiktoms valstybėms; pabrėžia, kad tikslas sukurti taikas ir įtraukias visuomenes, kuriose teisė kreiptis į teismą būtų prieinama visiems, turėtų būti integruotas į ES išorės veiksmus, kuriais, remiant vietos suinteresuotuosius subjektus, būtų galima padėti kurti atsparumą, skatinti žmonių saugumą, stiprinti teisinę valstybę ir spręsti sudėtingas nesaugumo, nestabilumo ir perėjimo prie demokratijos problemas;

Pabrėžiama kova su nelygybe šalyse ir tarp jų, diskriminacijos naikinimas, taikos skatinimas, dalyvaujamoji demokratija, geras valdymas, teisinė valstybė ir žmogaus teisės turi būti kiekvienai jos narei pagrindiniai ES vystymosi politikos tikslai;

Palankiai vertintinos Lietuvos pastangos didinti įvairių politikos krypčių nuoseklumą ir kurti jų sąveiką, siekiant sustiprinti įgyvendinimo priemones ir atgaivinti pasaulinę darnaus vystymosi partnerystę.

Vieninga atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacinė bazė. Raginama įtraukti su DVT susijusius duomenis į didelės vertės duomenų rinkinius, kaip apibrėžta direktyvoje dėl atvirų duomenų ir viešojo sektoriaus informacijos, ir skatinti valstybes nares skelbti visas ataskaitas apie DVT pagal nemokamą licenciją;

Spręstinos problemos

Kaip teigia ekspertai, DVT (darnaus vystymo tikslų) Lietuvoje problematikoje trūksta informacijos, viešinimo, temos suaktualinimo:  kas tai yra, kodėl tai yra svarbu Lietuvai?  Mineti trūkumai neužtikrina aiškios politinės ir institucinės atsakomybės. Strategijose kalbama apie DV, tai deklaruojama prioritetu, tačiau nepakankamai atskleistos įgyvendinimo priemonės. Vyrauja sektorinis matymas. Trūksta integruotų rodiklių ir tarpusavyje derančių kokybiškų duomenų, nėra reguliarios stebėsenos ir vertinimo sistemos bei vertinimo rodiklių visumos.

Kodėl DVT yra naudingi? DVT užtikrina horizontalų ir vertikalų, integruotą, sisteminį požiūrį ir valdymą.  Strateginiame planavime atsižvelgiama į visas sritis, kurias padengia DVT (sąsajos). Siekiant užtikrinti deramą gyvenimo kokybę visiems (lygybė, prieinamumas visiems) atsiranda  komunikacijos įrankis, bendra kalba/suvokimas, su pasauliu, Europa (tarptautinis palyginimas).  Tarpinstitucinis bendradarbiavimas, skirtingų suinteresuotų šalių įtraukimas į bendrą veiklą, yra proaktyvus dalyvavimas planavimo ir įgyvendinimo procesuose: valstybinio,  privataus sektorius, universitetų, savivaldos, NVO, pilietinės visuomenės ir  kitų dalyvių. Pozicija tarptautinėje arenoje leidžia užtikrinti glaudesnį bendradarbiavimą su kitomis šalimis, atsiskleidžia augantis šalies konkurencingumas/patrauklumas ilgalaikėms investicijoms. Finansų skirstymas pagal DVT ir ES pinigus vertinant pagal Environmental-Social-Governance indeksus – didina šalies galimybes pritraukti privačias investicijas.

Kiekvienas gyventojas turi dalyvauti DVT (darnaus vystymo tikslų) formavime ir įgyvendinime.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nepriklausoma ekspertė

Soc. m. dr,.doc. M.Rastenytė

 

 

 

 

 

Atgal