Paskelbė žvėrys savo referendumą Ir kvietė atsakyt visus, kas gyvas, kas tik gali - KADA GERIAU - KAI ŠLIAUŽIAMA ? AR SKRENDAMA  ? Pastatė ant ausų jie visą šalį.

Kiekvienas geras darbas. Net mažiausias. Lieka. Kaip indėlis. Į dabartį. Į ateitį. Į Lietuvą. Visi mes atsakingi. Ir už žmogų. Ir už gamtą. Tėvynei reikalingi. Taip likimo lemta. Tegul kiekvienas poelgis. Kiekvienas mūsų žodis Vaikų vaikams dorybės kelią rodys.

Seklu. Visai seklu. Brendu per jūrą. Giliausioj vietoj tik iki kirkšnies. O šiaip - ligi kauliukų. Žuvys žiūri, Kas čia atklydo iš dvikojų giminės.

Naktie, naktie, grąžink mums šviesią saulę. Nebūk tokia ilga, tokia tamsi. Tu primeni tik klastą ir apgaulę, Nors žinome, kad ne tokia esi. Naktie, naktie, grąžink mums šviesią saulę. Nebūk tokia ilga, tokia tamsi. Tu primeni tik klastą ir apgaulę, Nors žinome, kad ne tokia esi. Naktie, naktie, grąžink mums šviesią saulę. Nebūk tokia ilga, tokia tamsi. Tu primeni tik klastą ir apgaulę, Nors žinome, kad ne tokia esi.

Kam traukinys, lėktuvas, autobusas, Jei turim kojas. Jos visur nuves. Tačiau lengviausiai tu visur pabūsi, Įveikdamas ir laiką, ir erdves.

Žodynas kinta pagal konjunktūrą. Pavogti keitė žodis kombinuoti. Paskui ir pasisavinti. O šiandien turim Jau žodį įsisavinti. Tad teks ranka numoti.

Rašau atskiedęs ašaromis kraują. Ne sau. Ne jums. O kam - nebežinau. Kai su savais jau tik savi kariauja, Ko palinkėt tau, mylimas sūnau.

Tai trunka visą amžinybę. Nėra pradžios nei pabaigos. Net tie, kur bunda įsižnybę, Neras žadėtos prabangos. Tai trunka visą amžinybę. Nėra pradžios nei pabaigos. Net tie, kur bunda įsižnybę, Neras žadėtos prabangos. Tai trunka visą amžinybę. Nėra pradžios nei pabaigos. Net tie, kur bunda įsižnybę, Neras žadėtos prabangos.

Kol gyva Lietuva, ši žaizda neužgis. Ir malda paminėsim teroro aukas. Mūsų laisvę pavogęs kruvinasis vagis, Neįstengs nusiplauti žudiko rankas.

Nesvarbu ką kalba Prezidentas. Šunys visad ras už ką aploti. Neatšimpa jų liežuviai, dantys, Nusišėrusių ir tų, kurie kudloti.

Suinteresuotumas čia įveltas ? Tai kaip įšgirst teisybę tu tikies ? Svarbiausia buvo pasakyti - kaltas. Jokių įrodymų daugiau nebereikės.

Kodėl aš taip ilgai nesupratau, Kad murkdytis po kasdienybę nereikėjo. Dabar rytiečių pasakas skaitau. Tenai nėra tamsos ir jos veikėjų.

Visi už taiką. Bet visi kariauja. Visi už tiesą, nors nėra tiesos. Užteršę vandenį pradėsim gerti kraują? Be oro imsim trokšti apkasuos...

Šecherezada, dienąnakt klausyčiau Tų tavo pasakų, tik sek jas, nesustoki. Siužetai jų, ar tyčia, ar netyčia, Taip suraizgyti, netikėti ir keistoki.

Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra. Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra. Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra. Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra. Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra. Daug kas sako tvOra, Bet daug kas -tvorA. Gerbkim savo norą. Čia bėdos nėra.

Neskambinu. Neguodžiančios naujienos. Blaivam tiesiog koktu apsidairyt. Jei menas šitos nuterliotos sienos, Tai ko dar laukt belieka ? Ką daryt ?

Ir mūsų gatvėje jau uždegė žibintą. Ji šitiek metų skendo tamsoje. Dabar nakčia net kambarys nušvinta. Romantika. Tik ką daryt su ja.

Kažkur žiema dar tūno pasislėpus. Nors jau pavasaris. Su paukščiais, su žiedais. Bet šaltas vėjas pučia iš palėpės. Sugrįžta dienos žiemiškais vaidais.

Ne tik virš mūsų šalies. Virš viso pasaulio pakibo mirtina grėsmė. Mirtinas pavojus moralei, kalbai, šeimai.

Kodėl numirti turi, kad suprastų, Kad buvo jis ne šiaip, ne šiaip žmogus, Kad stengėsi pakelt sunkiausią rąstą, O gal per daug jau buvo mandagus.