Poezija
05.10. VEŽIMAS TUŠČIAS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Neskambinu. Neguodžiančios naujienos.
Blaivam tiesiog koktu apsidairyt.
Jei menas šitos nuterliotos sienos,
Tai ko dar laukt belieka ? Ką daryt ?
Tranų daugiau nei bičių darbininkių.
Bet šiandien ir tranai jau be lyties.
O kas dar mąsto, tas nebepatinka.
Ir jį rūsti kanopa palytės.
Vežimas tuščias. Akmenų prikrovė,
Pastūmė jį nuo kalno nudardėt.
Tai toks tas darbas. Tai tokia tikrovė.
Nėra nei ką atimt, nei ką pridėt.
RYTOJ NEBUS
Mes per ilgai įstatymų nepaisėm.
Ne tų - žmogaus, o dieviškos tiesos.
Subrendo jau neįgalumo vaisiai,
Kai niekas nieko žemėj netausos.
Netgi gyvybė neverta nė grašio.
Tik ginklai, kvaišalai ir pinigai ...
Į banko sąskaitą net ateitį įrašo.
O dabartis nusirengė nuogai.
Rytoj nebus. Nebus rytoj ! Ar girdit ?
Nužudė protą, sąžinę klasta.
Jei gimsta genijus ir jį nuodais nugirdo.
Jau ne tėvynė - žemė prarasta.
KAS PADARYS AUDITĄ ?
Nejau tiktai kvailius į valdžią renka,
Jei jie nemato, kas tikrai svarbu ?
Už kokią beprotystę kelia ranką,
Pamiršę krūvą laukiančių darbų.
Tauta nustėrusi praranda žadą.
Ką išsirinkome ? Gal buvome akli ?
Kur ta kvailių gauja tėvynę veda ?
Nors sprok. Pakeisti nieko negali.
Mes - prarasta karta ? O gal jau nužudyta ?
Karta be dabarties ir ateities .
Ar atsiras kas padarys auditą ?
Ar sąžinė ir protas atsities ?
IR ĮSČIOS IŠTUŠTĖS
Ar dar skaidri Vilnia ?
Ar dar gyva Neris ?
Ar bėga pas mane
Baltų avių būrys ?
Gal žemė - tik randai.
O gelmėje nuodai.
Gal tai jau ne gandai.
Nė lašo neradai ...
Ar dar kvėpuot gali
Ne oru, o tvaiku ?
Miškai - nebe žali.
Ir lietūs - ne laiku.
Kai kojos nenešios,
Ir galvos nemąstys,
Kai mintys nebe šios,
Išnyks ir savastis.
Ir įsčios ištuštės.
Ir kūdikiai neverks.
Ant kapo praeities
Tik juodas varnas karks.
TAI NE LIETUS
Kažkas tragediją jau pavadino cirku.
O taip ilgėjomės pavasario kuklaus.
Tai ne lietus. Tai tik dangus pravirko.
Ar žemės veidą ašaros nuplaus ?
Tik drumzlina bala. Ir kelias tęžta.
Ir nuotaika subjurus kaip orai.
Reikės save lyg skudur` išgręžti.
Padžiauti ant tvoros. Ir bus gerai.
Nešlapkite. Nevaikščiokit per lietų,
Nes tai tik gedulas, tik verksmas. Ne lietus.
Bet kas mums šiandien pasakyt galėtų,
Kodėl tas purvo kelias toks platus ?
Ir toks gilus, kad netgi norai skęsta.
Neberandi kur koją pastatyt.
Ar dar ilgai reikės šią bausmę kęsti,
Nėra kas mums galėtų atsakyt.
"LAISVĖJAME"
De-kri-mi-na-li-zuo-ki-me
Narkotikų injekciją,
Pasauliui demonstruokime,
Kaip darom vivisekciją.
Lai lai, lai lai "laisvėjame"
Nuo proto ir nuo sąžinės,
Lyg juodą katę vejamės
Protelį susimažinę.
Nebepadės joks velnias,
Nei mūsų šventa Ona.
Tai nusimaukim kelnes
Ir maukimės sijoną.
Pasaulis toks beprotiškas.
Neatsilikim. Bėkime.
Gyvenimas erotiškas.
Lyg viešnamis. Skubėkime.
