Poezija
07.11. REFERENDUMAS
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Paskelbė žvėrys savo referendumą
Ir kvietė atsakyt visus, kas gyvas, kas tik gali -
KADA GERIAU - KAI ŠLIAUŽIAMA ? AR SKRENDAMA ?
Pastatė ant ausų jie visą šalį.
Tačiau atsakymo lig šiolei vis nerandama.
Todėl vienu metu ir šliaužiama, ir skrendama.
Kad Kristus buvo vinimis prikaltas,
Tikriausiai irgi referendumas bus kaltas.
Todėl, kad būtų ir žmonėms saugiau,
Nerengsim referendumų daugiau.
NAUJA MADA
Dabar madingi džinsai sudraskyti.
Kodėl ir kojinėms netaiko šios mados ?
Suplyšo jų kulnasi, net gėda pasakyti.
Bet ir adyti jas nebus naudos.
Todėl einu plikais kulnais į lauką.
Žiūrovų tiek nebuvo niekada.
O aš džiaugiuos ir jau rytojaus laukiu.
Suplyšę kojinės rytoj jau bus mada.
KINIETIŠKA LEMPUTĖ
Jau vakaras. Kinietiška lemputė laukia,
Kol ją atėjusi tamsa uždegs.
O mes spoksosime į ją net atsiklaupę.
Kiek saulės jai energijos užteks ?
Sutemo ir įsižiebė diodas.
Šviesos vos vos. Kaip katino akis.
Bet kol dangus dar ne visai pajuodęs,
Tai nesvarbu, ką šmikiai mums sakys.
Jie, aišku, juoksis - argi tai lemputė ?
Tikėjais saulę įkinkyti sau ?
Norėjo iš pavydo užgesinti - pūtė, pūtė ...
Bet aš kvailų blevyzgų neklausau.
Lemputė man patinka. Tegu žiba.
Tai ekologiška. Tai mūsų ateitis.
Po šimts, jei netikite, tai kertu lažybų -
Jūs pralaimėsite ir nosys jums ištįs.
ŽVIRBLELIAI LAUKIA
Šiandieną dar nėjau į lauką.
Pro langą pažvelgiu, vaje !
O ten būrys žvirblelių laukia.
Kai kas jų maudos baloje.
Tačiau visi jie nori lesti,
Todėl palesinsiu visus.
Jau taip šiame pasauly esti -
Kas myli mažą, tas teisus.
TIK RAIDĖ O
Nubraukit o ir opozicija
Pavirs kitu žodžiu - pozicija.
Jei skirtumas tik raidė o,
Tai kiaulė gali būt piemuo.
Juk nesvarbu, kas ką ganys -
Ar kiaulė, ar kiauliaganys.
Netekot postų ? Negerai.
Pridėkit o ir bus gerai.
KUR DINGO KELRODĖ ŽVAIGŽDĖ ?
Kur dingo kelrodė žvaigždė ?
Dangus toks ūkanotas.
Sulūžo protėvių kėdė,
Pasimetė bloknotas.
Ir telefono neturiu.
Ir rūpesčių vis ėdamas.
Todėl nesąmones kūriu
Jau ant grindų sėdėdamas.
Nėra ir kas paguos, padės.
Bet kam tuščiai šnekėti.
Suplyšęs švarkas ant kėdės.
Jau nebetiks vilkėti.
Tai pats sau laišką parašiau.
Nors jau rašyt nemoku.
Ojoj, ojoj , atsiprašau,
Jau žemuogės prinoko.
Tuoj atsigulsiu ant žolės,
Burnon jas saujom bersiu.
Gal bars mane vaikai kalės,
Bet aš jau nesibarsiu.
KOMENTARAI
Puikiausią progą internetas teikia -
Po straipsniu keverzot komentarus.
Juos rašo tas, kas baisiai nusiteikęs.
Ir tas, kas piktas, įsižeidęs, įtarus.
Retai gali aptikti tikrą mintį.
Dažniau tai primena beprotnamio kalbas.
Bet gal ir nederėtų nusiminti,
Kai netgi priešas strėlę čia įbes.
Patyrusiam, mąsliam ir neparduotam
Šis skaitalas gal net akis atvers.
Jisai supras, kur atimta, kur duota.
Ir kiek dar tų, kur gilią vagą ars.
Ir kas tarp stipinų vis kiša lazdą,
Kiek dedas bendražygiais ir draugais.
Ne vien tik komentaruose jų vėliavėlės plazda.
Jie atpažįstami, nes su kanopom ir ragais.
ANAPUSINĖS KEISTENYBĖS
Gal klausytis to nemalonu,
Bet, deja, tokia žiauri tikrovė.
Guli Leninas karste be smegenų.
Ir Pilsudskiui jas taip pat išpjovė.
Jis, beje, neteko ir širdies.
Nuvežė į Krokuvą tik kūną.
Ar ilgai žmogus nesibodės
Su velioniais elgtis kaip pakliūna.
Kunigaikščius degino ant laužo.
(Paprotys tik Indijoj išlikęs)
Lietuva tradiciją sulaužo.
Naujas požiūris į kapą kataliko.
Palaikus didikų balzamuoja.
Tarsi mėgdžiotų Egipto faraoną.
Abejonės jau nebekamuoja.
Skiria tam net visą milijoną.
Renčia kriptas, mūrija koplyčias.
Panteonai, mauzoliejai, zikuratai ...
Mėgdžiodami ar tiesiog netyčia
Šitaip elgiasi ir mūsų biurokratai.
Net ir krematoriumai nekuklūs.
Apskritai, kas nori plėšikauja.
Ar įvyks tas laukiamas stebuklas,
Kad nubaustų tą grobuonių gaują ?
Ne. Nes ir mirtis yra varžybos.
Kas brangiau, puošniau - vis lenktyniauja.
Nesuprantama - kodėl taip akys žiba ?
Greit gal sugalvos kvailybę naują ?
Šaus į kosmosą. Į Marsą ar Mėnulį.
Girsis, kad prie Dievo priartėjo.
"Va, maniškis tai danguj jau guli."
O gal ta naujovė jau atėjo ?
