Poezija
05.22. KALTŲ NĖRA
KĘSTUTIS TREČIAKAUSKAS
Visi už taiką. Bet visi kariauja.
Visi už tiesą, nors nėra tiesos.
Užteršę vandenį pradėsim gerti kraują?
Be oro imsim trokšti apkasuos...
O kas sukėlė tą armagedoną ?
Nėra kaltų. Visai nėra kaltų.
Daugiau tik ginklus kepančių. Ne duoną.
Kas kaltas ? Jis ? Gal aš ? Gal tu ?
Kaltų nėra. Joks budelis nekaltas.
Nusimazgos rankas. Ir bus teisus.
Prie kryžiaus Viešpaties sūnus prikaltas.
Kaltų nėra. Apkaltinkim. Visus.
TU TIK PALAUK
Tu tik palauk. Aš pas tave sugrįšiu.
Nes man viena pasaulyje esi.
Tai meilė amžiams mus abu surišo
Ir verčia mus gyventi ilgesy.
O kaip prailgo be tavęs man dienos.
Vien tuštuma ir juodas liūdesys.
Aš laukiu sidabrinės mėnesienos,
Kad vėl pažvelgt galėčiau į akis.
Ir apkabint tave. Ir apkabinti.
Te karštas bučinys svaigina mus.
Galėsim tik tada nusiraminti,
Kai mes sujungsim savo likimus.
Tu man viena. Vienintelė pasauly.
Net sapnuose pamiršti negaliu.
Esi tu man šviesi kaip ryto saulė.
Gėlė gražiausia iš visų gėlių.
Tu tik palauk. Aš pas tave sugrįšiu.
Nes man viena pasaulyje esi ...
GERIAU KALBĖTI APIE NIEKĄ
Norėčiau pasitarti, apsvarstyti
Faktus, užgriuvusius kaip sniego lavina,
Deja, deja, pasaulis tavo kitas,
Tad ir be jų tau rūpesčių gana.
Nenoriu pykčio priepuolio ir barnio.
Įžeidinėjimų. Į juos neatsakau.
Juk nuomonės sutampa. Mintys darnios.
Kodėl pažemintas, apkaltintas likau ?
Matyt, geriau kalbėti apie nieką.
Iš tuščio pilstyti į kiaurą - patogu.
Prie savo nuomonės tegu kiekvienas lieka.
Nedemonstruodamas kanopų nei nagų.
Kalbėkim apie orą. Saulę, lietų ...
Bet kiek šią temą vograuti gali.
Kur tie, kurie dar pakalbėt galėtų,
Ramiai svarstyt. Deja, toli, toli ...
Tą patį sakom. Bet kitaip suprantam.
O gal ir girdime visai ne tai ?
Užuot pakilę lyg į duobę krentam.
Lyg skirtų jūrų tolimų krantai.
Prašau atleisti. Žlugo dialogas.
Ir nebeliko apie ką kalbėt.
Skaudu, kai geras žodis tampa blogas ...
Gal paskutinis ? Kur ir kam skubėt ?
JAU TURIME BĖDŲ
Čia Lietuva. Čia testai brangūs.
Tiktai žmogus čia nebrangus.
Koks kipšas tūno įsirangęs,
Į pelną tiesiantis nagus ?
Net "pėvėėmą" susigrobęs,
Šis "verslas" džiaugias "kovidu".
Kai pats į gerklę lendą grobis,
Turėsim dar daugiau bėdų.
Nors jų jau ligi kaklo turim,
Bet kalbam vis ne apie tai.
Gal vėl "rytojų šviesų" kuriam ?
O gal skrajojam per aukštai ?
