Poezija
06.18. PRIEŠ PASKUTINĘ STOTĮ
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Rašau atskiedęs ašaromis kraują.
Ne sau. Ne jums. O kam - nebežinau.
Kai su savais jau tik savi kariauja,
Ko palinkėt tau, mylimas sūnau.
Tu dar tiki, kad karas bus laimėtas.
Kad sąžinė ir meilė nugalės.
Bet jis nevertas nė sudilusios monetos,
Nes džiaugtis laime niekas negalės.
Beliks tik kapinės. O himno ten negieda.
Ten rauda. Nes palaidota tauta.
Nužudžiusiems dėl to visai negėda.
Ji dar gyva jau buvo pamiršta.
Kas tie, kurie yra seniai nusprendę,
Kiek liko mums gyvent ar egzistuoti ?
Jų netgi sąmokslo teorijos neranda,
Nors jau prieinam paskutinę stotį.
NIEKADA
Rytoj - tai reiškia niekada.
Išminčiai tai seniai suprato.
Nors ši taisyklė su barzda,
Paikumo retas atsikrato.
Supraskime - rytoj nebus.
Tai tik saviapgaulės mitas.
Daug kas iš viso nenubus.
Tik blogis bus labiau įmitęs.
Ir taip už nosies mus vedžios,
Kad bėgsime praradę žadą.
Malonių lauksim iš valdžios,
Kurias rytoj jinai mums žada.
O to rytoj nebus. Nebus.
Kaip tūkstančio anų rytojų.
Bet tikras žodis nesvarbus.
Be reikalo aš tai kartoju.
Ir vėl rytojumi gyvens
Visi, viltim apsiginklavę.
Kol negyvendami pasens.
Ir mirs. Rytojaus neragavę.
SKANDALINGA BYLA
Retai patenka ant teisėjų stalo
Byla viešai pradėta skandalu.
Jinai subliūkšta nepasiekus galo,
Neradusi nei faktų, nei galų.
Gal triukšmas buvo tiktai suplanuotas.
Nukreipti dėmesį ir nenuskriaust kaltų ?
Kaip ir lietus, kai oras darganotas.
Temidė klaus: gal tas, anas, gal tu ?
Bet ši komedija neduoda rezultato.
Piktadarys ne kvailas. Pasislėps.
Tai net įstatymas jį ginantis numato.
O netylėjusiam atsiprašyti lieps.
MENTAS
Slengas, volapiukas ar žargonas žodis mentas ?
Nesvarbu, dabar ne tas momentas.
Kalbam apie žodžio sandą mentas.
Tad savotiškas tam sandui komplimentas.
O dabar dėl šito sando mento
Paprašysim dėmesio momento.
Parlamentas
Ekskrementas
Testamentas
Monumentas
Argumentas
Sakramentas ...
Prezidentas
Disidentas.
Oi, pardon, iškrito mentas.
Bet ir mentas juk nešventas.
O kai geras instrumentas,
Mentui tinka sentimentas.
O be mento.
Taip, be mento
Juk nebūtų komplimento.
TA PATI PARODIJA
Kartojas ta pati parodija,
Kuri velniaižin kur nuves.
Anksčiau pirštu į Mozę rodė,
Dabar jau beda į ES.
Ir tyčiojasi, atvirai apspjaudo,
Nes pagarbos juk neverti.
Nemokam nusigriebt nė šiaudo.
Ir proto balsui mes kurti.
Mes tiktai mulkiai. Mes tik avys.
Mekenam, kol visus išskers.
Kol mulkis girias nebalsavęs,
Jie kailį šimtąkart išvers.
Ir vėlei cirką tęs prie lovio.
Meluos, laisvai apvaginės.
O besmegeniais pasikliovę,
Sukvies ir šutvę giminės.
Šeimyninė ranga jau norma.
Įstatymai tiktai avims.
Net Konstitucija - tiktai pro forma.
Greit mokestį už teisę būti ims.
TAI NE SVETYS
Tai ne svetys. Tai liūdesio šešėlis
Sušmėkščioja juodam rudens lange.
O gal kas nors iš kapo prisikėlęs,
Arba atsėlina negydoma liga.
Tu pasitrauk nuo lango, prakeiktoji,
Aš pats savęs jau daug labiau bijau.
Ir tu nutilki , vėjau, kam kartoji,
Kad aš tavęs sutikti atėjau.
Aš atėjau pažvelgt į sielos tamsą.
Į tą žiojėjančią bedugnę užmaršties.
Girdi, kokia tyla ? Net šuo neamsi.
Bet jis vienintelis man leteną išties.
Nes nebeliko kas paduotų ranką.
Tiktai šešėliai. Baugiai svetimi.
Tai laikas savo juodą derlių renka.
Tačiau širdis begėdiškai rami.
Ji žino. Ten - visai neegzistuoja.
Nėra Anapus. Nieko Ten nebus.
Nėra prasmės,jeigu nėra rytojaus.
Ir tie išėjusieji - niekad nenubus.
Atgal
