Poezija
05.03. IŠLIKIME
Kęstutis TREČIAKAUSKAS
Ne tik virš mūsų šalies. Virš viso pasaulio pakibo mirtina grėsmė.
Mirtinas pavojus moralei, kalbai, šeimai. Atkakliai peršama mintis pamiršti bendražmogiškąsias vertybes, laisvai vartoti narkotikus, girtuokliauti, ištvirkauti, atsisakyti šeimos ... Tai daroma brutaliai, totaliai. Kas galėtų paneigti, kad tai ne juodžiausių jėgų finansuojamas ir koordinuojamas pasaulinis sąmokslas prieš dieviškąją žmogaus prigimtį ? Todėl kreipiuosi į visus, dar nepraradusius žmogaus orumo ir proto - IŠLIKIME.
Tik neįrodinėkit, kad patiems į galvą
Ateina suicidinė ar brolžudžio mintis -
Pakeisti genus, papročius ir spalvą,
Ne dieną poilsiaut, o naktimis.
Anarchija kaip laisve prisidengę
Maskuoja niekšiškus ir brutalius planus -
Te narkomanija, girtavimas kiekvieną šeimą randa,
O dūmais nuodijantis kūdikį neklius !
"Jokių draudimų ! Mes ne retrogradai.
Pasaulis modernus tik globalus.
Šventi mums gėjų, antitautiški paradai.
Pasaulis juk ne plokščias - apvalus."
Teisybė į kamputį suvaryta.
Triumfuoja tiktai kas nemoralu.
Ar nesuprantam dar, kad vieną rytą
Nubusime ne lovoj - po stalu.
Ir būsim jau ne žmonės. Tik mutantai.
Konstruktai sukurti slaptos jėgos.
Jei šiandien šito vis dar nesuprantam,
Tai ryt vėlu bus. Niekas nepaguos.
Šią baisią klastą ne žmogus sumanė.
Tai išsigimėlių šėtoniški planai.
Išlikime. Tiek tūkstantmečių išgyvenę,
Tik susiburkim -kaip šeima. Nūnai.
Apginkime kas amžina, kas šventa.
Išlikime. Kiekvienas. Žmogumi.
Tik vieną kelią turime - gyventi.
Tikėkime ne jais, o savimi.
Jie tiktai suokia apie laisvės teisę.
Bet ruošia mums nelaisvės grandines.
Jų vedami kalėjiman ateisime.
Matysime vien sienas ledines.
Todėl išlikime. Visų prašau - išlikime.
Ši išprotėjimo liga ne amžina.
Kol dar Apvaizda, kol savim dar tikime.
Kol ne naktis dar. Kol šviesi diena.
Atgal