Vasario 5 d. dusetiškiai kviečia į tradicines 105-ąsias respublikines ristūnų žirgų lenktynes „Sartai 2011“. Šią metinę šventę, į kurią suvažiuoja kone pusė Lietuvos, organizuoja ir remia Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ši ministerija jau nuo 1933 m. yra viena pagrindinių šio renginio organizatorių ir rėmėjų, įsteigusi „Didįjį žiemos prizą“), Dusetų seniūnija, Respublikinė lenktyninių žirgų lyga, Lietuvos ristūnų sporto asociacija, talkina Zarasų rajono savivaldybė ir kt. Išgirdę himnu tapusią dainą „Unt Sartų“ suplauks minios žmonių iš Zarasų, Anykščių, Utenos, Rokiškio.

2011 m sausio 21 d. Lietuvių kultūros tyrimų instituto kultūros tyrimų skyrius bei Estetikos asociacija surengė respublikinę konferenciją Vilniuje (Saltoniškių 58) instituto salėje. Mažas Don Cammilio pasaulėlis nušvito visai kitomis spalvomis nei religijos parklupdytai liaudžiai rodosi. Laisvai besiliejantis žodžių vynas, su dviguba liūto galva. Visa tai, kas kitiems negalima. Galbūt tik mažajam Strasbūro degeneratų būreliui. Sakralūs kvepalai, išsišvarinęs horas, beprotiškas Setas. Algis Uždavinys kaip neprilygstamas tarptautinio masto dėstytojas buvo priimtas šioje žemėje. Tik supančiotas lituanistikos, tikras Tumo dievas. Grįžęs į savo kilmės šalį ar valstybę jis buvo toks, kad rodėsi iš jo burnos sklinda ugnis.

Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Antruosiuose rūmuose 2010-ųjų metų pabaigoje dar vienos Lietuvos istorijai svarbios asmenybės vardu pavadinta auditorija. Tai jau trečioji vardinė auditorija šiuose rūmuose. Pirmoji - skirta istorikui pedagogui Adolfui Šapokai (1906.02.13-1961.03.09), antroji – filosofijos mokslų daktarui, pedagogui, psichologijos terminijos kūrėjui Dievo Tarnui arkivyskupui Mečislovui Reiniui (1884.02.03-1953.11.08), o trečioji atidaryta 2010 m. gruodžio 20 d. – pedagogui, partizanui Adolfui Ramanauskui-Vanagui (1918.03.16-1957.11.29).

Kokia tautinės mokyklos koncepcija vadovavosi rašytoja G.Petkevičaitė-Bitė? Galima laikyti, kad 1863 m. sukilimas buvo atskaitos taškas tautinės mokyklos koncepcijai. Turime pripažinti, rašytojos laikysena buvo šio įvykio ugdoma: lenkmečius jos ne kartą su Žemaite aprašo bei apmąsto savo kūriniuose. Rašytojos dalyvavimas tautinės mokyklos koncepcijai buvo svarbus suaugusiųjų mokymo kaip svarbaus tautinio ir pilietinio ugdymo įtraukimu į švietimo reformą.

Sausio tryliktoji - Laisvės gynėjų diena. Lietuvoje minimos kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės.

Kasmet lapkričio-gruodžio mėnesiais ukrainiečiai mini keletą švenčių, prisimena vieną skaudžiausių – genocido laikmetį Ukrainoje: 1932–1933 metus – bado metus. Šie įvykiai neatsiejami nuo šv. Mišių aukos Švč. Trejybės bažnyčioje Vilniuje.

Kruvinųjų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtosios metinės šįmet bus minimos daugybe renginių, prasidėsiančių sausio 6-ąją ir truksiančių iki sausio 17 dienos.

2010 m. balandžio - gruodžio mėn. Lietuvos jūrų skautija įgyvendino jaunimo projekto „Jūrų skautai-Kaunui-2010!“ veiklas. Projektą rėmė Kauno miesto savivaldybė. Buvo sudaryta darbo grupė: Neringa Grabauskaitė, Tomas Jurkuvėnas, Kęstutis Miknevičius, Aistė Račkutė, Lina Trečiokaitė, kurie įgyvendino projekto veiklas ir buvo už jas atsakingi. Jūrų skautų būrelių vadovai vykdė savanorišką neformaliojo ugdymo veiklą su socialiai remtinais vaikais ir jaunimu, kurie nori būti jūrų skautais, bet negali mokėti už būrelį. Jūrų skautų būrelių vadovai pasikviesdavo jūrų skautais norinčius būti vaikus, kurie negali mokėti už būrelį, ir kartu mokėsi skautijos principų, įžodžių, priesakų, žaidė skautiškus žaidimus, bendravo, mokėsi irkluoti jūrinėmis valtimis-jalais ir baidarėmis, mokėsi prižiūrėti bei tvarkyti inventorių.

Artėja Naujieji metai, kai, kaip ir kasmet, linkėsime vienas kitam laimės. Regis, kartais visko pakanka, olaimės pritrūksta. Todėl verta pasvarstyti, kur ir kaip ją rasti. Laimė - žodis, kurį žino visi. Bet prieš pradedant laimės paieškas būtų pravartu atsakyti į klausimus: „Kas yra laimė? Kaip man tapti laimingu?“

Jau penkerius metus tęsiasi glaudus kultūrinis bendradarbiavimas tarp Vilniaus miesto savivaldybės centrinės ir Sankt Peterburgo M.Lermontovo bibliotekų. Per tą laiką mūsų sostinėje ne kartą buvo surengtos naujausių rusų literatūros knygų prezentacijos, susitikimai su žinomais rašytojais, poetais ir aktoriais. Praėjusią savaitę Vilniuje besilankanti Peterburgo kultūrininkų delegacija ir šįsyk pasistengė nenuvilti vilniečių – sostinės bibliotekoms padovanojo vertingų knygų kolekciją „Šiuolaikinė Peterburgo knyga“, surengė susitikimą su garsiuoju rusų rašytoju ir publicistu Andrejumi Kivinovu.

Gruodžio 14-osios vakarą Rašytojų klube, Vilniuje, paminėtos iš Radviliškio kilusio rašytojo Jono Marcinkevičiaus 110-osios gimimo metinės. Į renginį susibūrė Vilniaus radviliškėnų bendrijos nariai, kiti kraštiečiai, rašytojai, knygos bičiuliai, nemaža Radviliškio rajono delegacija. Su jais prisiminimais apie rašytoją, jo gyvenimo būdą, kūrybą pasidalijo rašytojo augintinė Audronė Rapolevičiūtė. Su Jono Marcinkevičiaus kūryba buvo galima susipažinti ir apžiūrint Radviliškio viešosios bibliotekos parengtą literatūros parodėlę bei klausantis ištraukos iš Jono Marcinkevičiaus romano „Kražių skerdynės“, kurią išraiškingai perskaitė aktorė Gražina Urbonaitė.

Lapkričio 26 d. Zarasų viešoji biblioteka pakvietė į susitikimą su žurnalistu, rašytoju, keliautoju Algimantu Čekuoliu. Kiek vėluodamas atvykti iš sostinės dėl prastų oro sąlygų ir iškritusio pirmojo sniego, A.Čekuolis uždusęs pasakė, kad jį televizija išmokė nevėluoti. Į bibliotekos skaityklą susirinkę zarasiškiai tiesiog gaudyte gaudė A.Čekuolio žodžius, žinia, su įdomiu žmogumi miela bendrauti, aptarti įvairias temas, drauge vaišintis arbata ir sausainiais. Svečią pažįstame iš sekmadieninių popiečių per televiziją, o čia pasitaikė gera proga pabendrauti artimiau. Ne vieną žavi A. Čekuolio asmenybė, gebėjimas rasti temų ir įdomiai diskutuoti, domėtis visu tuo, kas aplinkui įvyksta.

Neseniai vykusiame Nacionaliniame bendruomenių konkurse „Tikime laisve“, skirto Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečiui paminėti, Žemaičių kultūros draugijos Simono Stanevičiaus bendrija apdovanota atminimo dovanomis, t.y. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio medaliu bei Ministro Pirmininko Garbės raštu. Kadangi šis renginys sutapo su poeto Simono Tado Stanevičiaus 211-tuoju gimtadieniu, šia proga užkalbinau Žemaičių kultūros draugijos vieną iš Simono Stanevičiaus bendrijos vadovų, lietuvių literatūros mokytoją Antaną Pocių.

Kviečiame gruodžio 4 d., 12 val. Šv.Mišių aukai už kunigą Bronių Laurinavičių.

Šių metų lapkričio 14 d. į Vilniaus Vingio parko pakraštyje esančias vokiečių karių kapines susirinko apie 200 žmonių pagerbti abiejų 20 a. žiaurių karų smurto aukų.

1949 m. vasario 2-22 dienomis į Radviliškio rajone vyko vyriausių Lietuvos partizanų vadų suvažiavimas. Jo metu buvo įkurtas Lietuvos laisvės kovos sąjūdis (LLKS), sudaryta LLKS vadovybė, apibrėžta sąjūdžio politinė programa, numatyta ginkluotojo pasipriešinimo taktika ir strategija, sąjūdžio politinė, ideologinė, organizacinė veikla, sukurtas LLKS statutas.

Šiųmetė Šiaurės šalių bibliotekų savaitės tema – „Magiškoji šiaurė“. Šiaurės magija yra akivaizdi ir užburianti. Pelkėse slepiasi raganos su garuojančiais burtų puodais. Tas garas tarsi ūkas apgaubia gūdžius Šiaurės miškus, šaltus kalnus, vėjo gairinamas salas ir niūrius krantus, lyg kokia laukinės mistikos ir klastos skraistė, tokia būdinga Šiaurės šalių magiškajai literatūrai...