Įvykiai
Ukrainiečių renginiai Lietuvoje
2011 01 07
Dr. Aldona Vasiliauskienė
Kasmet lapkričio-gruodžio mėnesiais ukrainiečiai mini keletą švenčių, prisimena vieną skaudžiausių – genocido laikmetį Ukrainoje: 1932–1933 metus – bado metus. Šie įvykiai neatsiejami nuo šv. Mišių aukos Švč. Trejybės bažnyčioje Vilniuje.
Paminėtas Šv. Juozapatas
Lapkričio 13 d., šeštadienį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai paminėtas Šv. Juozapatas (1580–1623).
Priminsime keletą šio šventojo gyvenimo faktų, juo labiau, kad jis net 21-erius metus iš 43 –jų gyvenimo metų mokėsi ir darbavosi Vilniuje.
Šv. Juozapatas – Ivanas Kuncevičius gimė 1580 m. Voluinės Vladimire, giliai tikinčių, pasiturinčių miestiečių šeimoje. 1584–1585 m. melsdamasis prieš Nukryžiuotąjį Šv. Praskevijos (Piatnickos) cerkvėje, Ivanas pajuto, kaip lyg karšta žarija blykstelėjo iš sužeisto Kristaus šono ir, palietusi jo širdį, uždegė tokia meile Dievui ir Bažnyčiai, kad jis pasiryžo numirti už tai.
1596 m. tėvas jį išsiuntė į Vilnių mokytis pirklio amato. Vilniuje 1604 m. jis, kartu su visais amatininkais, iškilmingai sutiko popiežiaus Klemenso VIII brėvę, kuria Lenkijoje ir Lietuvoje leista švęsti Šventojo Kazimiero (Karalaičio Kazimiero, 1458–1484) šventę. Galima teigti, kad žinių apie karalaičio Kazimiero šventumą paveiktas, Ivanas 1604 m. įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, pasirinkdamas vienuolinį Juozapato vardą. Greitai jis išgarsėjo savo dvasingais pamokslais, patraukdamas į vienuolyną nemažai jaunuolių.
1614 m. Juozapatas išrenkamas Vilniaus bazilijonų vienuolyno archimandritu (tuomet vienuolyne gyveno jau beveik 60 vienuolių). Labai svarbus faktas, kad Juozapatas Kuncevičius ir Veljaminas Rutskis (1574–1637) 1617 m. gebėjo sujungti penkis pirmuosius bazilijonų vienuolynus, taip įkurdami Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną (OSBM) – Švč. Trejybės kongregaciją su centru Vilniuje. Tai Rytų (Graikų) apeigų katalikų – unitų ordinas. Akcentuotina, kad šis ordinas – vienintelis ordinas, įkurtas Lietuvoje ir iš čia savo veiklą plėtęs po įvairias LDK teritorijai priklausiusias žemes.
1617 m. Juozapatas išrenkamas Polocko arkivyskupu ir išvyksta iš Vilniaus, kuriame gyveno, mokėsi ir darbavosi 21 metus (1596–1617).
1623 m. lapkričio 12 d. vizitacijos Vitebske metu Juozapatas nužudomas prieš Bažnyčios vienybę kovojusių priešų.
1643 m. popiežius Urbonas VIII jį paskelbė palaimintuoju, o 1867 m. popiežius Pijus IX – šventuoju. Tai pirmasis unitų – Rytų apeigų katalikų šventasis.
Tad neatsitiktinai lapkričio 12 d. minima šv. Juozapato diena (ji nukeliama į artimiausią šeštadienį ar sekmadienį).
Nuo 1992 m. Kauno Šv. Mykolo Archangelo (Įgulos) bažnyčioje pradėjęs dirbti kun. Ričardas Mikutavičius (1935–1998), remontuodamas bažnyčią, nuėmė ikonostasą ir perdavė jį Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčiai. Šįmet šv. Juozapato šventei, ikonostasas buvo pastatytas - nors ir dar nesuremontuotoje bažnyčioje.
Švč. Trejybės bažnyčios svečiai: kunigai, seminaristai, choras
Šv. Mišias aukojo diaceziniai bei Šv. Bazilijaus didžiojo ordino vienuoliai, kunigai ne tik Rytų, bet ir Lotynų apeigų, atvykę iš Ukrainos, Lenkijos bei Lietuvos.
Iš Ukrainos atvyko Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino Misijų direktorius t. Martynas Chaburskis (Martyn Chaburskij) OSBM, Metropolito Josefo Veljamino Rutskio Filosofijos – Teolofijos studijų bazilijonų instituto Briuchovičiuose vicerektorius t. Anastazijus Kabalas (Anastasij Kabal) OSBM ir iš Dzembronio vienuolyno t. Timotiejus Fešas (Timotej Feš) OSBM, t. Mykola Kozyckis (Mykola Kozyckyj) OSBM.
Iš Lenkijos, Vingoževo atvyko Varšuvos – Peremyšlio vyskupijos vyskupo pagalbininkas t. Dmitro Haracinas (Dmitro Haracin) OSBM ir iš Gižicko – t. Vasilis Kepeščiukas (Vasil Kepeščuk) OSBM.
Šv. Mišias kartu aukojo ir keturi Lotynų apeigų katalikų kunigai. Trys iš jų atvyko iš Lenkijos (Liublino): Lukašas Choduchas ( Lukaš Choduch), Tomekas Chaos (Tomek Chaos) ir Piotras Lasota (Piotr Lasota). Be to, iš Micaičių Nukryžiuotojo Jėzaus parapijos (Šiaulių vyskupija) – klebonas Alionidas Budrius.
Šv. Mišiose meldėsi ir šeimininkai – Vilniaus Švč. Trejybės parapijos kunigai: t. Pavlo Jachimecas (Pavlo Jachimec) OSBM ir t. Augustinas Zapotočnyj (Augustin Zapotočnyj) OSBM.
Šv. Mišiose dalyvavo ir Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos klierikai – vienuolio brolio Terentijaus (Romano Tertulos) OSBM bendrakursiai: Aleksandras Gaičauskas (Aleksandr Gaičauskas), Saulius Kristopaitis, Juzefas Makutas (Juzef Makut), Robertas Moisevičius (Robertas Moisevič), Tadas Rimkus.
Giedojo ukrainiečių susivienijimo Lenkijoje Mozūrijos skyriaus choras „Kamertonas“ iš Gižicko parapijos, vadovaujamas Viktorijos Petiuk.
Šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą pasakė t. Martynas Chaburskis OSBM.
T. Martyno Chaburskio OSBM pamokslas
Pamokslo metu kunigas kalbėjo apie šv. Juozapatą, jo meilę, dėl kurios Juozapatas gyveno ir atidavė savo gyvybę – meilę Dievui. Šv.Juozapatas meldėsi už tautą, už žmones, kurie ieškojo Dievo, kuriuos sutiko savo dvasininko kelyje.
T. Martynas Chaburskis OSBM pasakojo, kaip augo, brendo ir atnešė vaisius šv. Juozapato Meilė Dievui. Pamokslininkas sakė, kad šiandieną, kai mus supa valdžios ir nuodėmės pasaulis, pilnas neapykantos, pykčio, nusikaltimų, dažnai sunku mylėti Dievą ir artimą ne žodžiais, o darbais. Kristus nugalėjo pasaulį savo Meile ir tokiai pergalei kviečia ir mus. Šv.Juozapatas taip pat nugalėjo pasaulį Meile, nors ir buvo nužudytas tų, kuriuos vedė prie Kristaus. Šv. Juozapatas – puikus pavyzdys, kasdieną atsisakyti nuo savų prisirišimų nuodėmėms ir augti Meilėje, artėjant prie Dievo. Jausmai ateina ir praeina, o tikroji – subrendusi Meilė – širdies, proto ir valios jausmų visuma – liekasi. Kai pas Juozapatą atėjo jo priešininkai – jis buvo subrendęs Meilei, pasiruošęs dėl Kristaus paaukoti savo gyvybę. Kristaus Bažnyčia auga ir stiprėja, laistoma kankinių krauju – vienas jų šv. Juozapatas, siekęs vienybės: „Kad visa būtų viena“.
Mini spektaklis šv. Juozapatui
Po šv. Mišių keletas parapijiečių, vadovaujami t. Augustino Zapotočno OSBM, parengė mini spektaklį apie šv. Juozapatą. Jame atskleisti įvairių tautybių bei konfesijų asmenų požiūriai į šventąjį. Įspūdinga tai, kad pabaigoje kiekvienas dalyvavęs spektaklyje išsakė savo mintis apie šventąjį ir kaip šv. Juozapatas jį asmeniškai paveikęs – palietęs.
Šv. Juozapato šventė kasmet sutraukia ne tik Vilniaus, bet ir kituose Lietuvos miestuose gyvenančius ukrainiečius. Pamaldose meldėsi ir keliolika lietuvių.
Šv. Mišios Aušros Vartų koplyčioje
Kaip ir kasmet ukrainiečiai įsijungė į Dievo Motinos Marijos Gailestingumo atlaidus. 2010 m. lapkričio 18 d. šv. Mišias Aušros Vartuose aukojo vienuoliai bazilijonai t. Pavlo Jachimec, t. Martynas Chaburskis ir t. Anastasijus Kabalas. Pamaldose meldėsi ne tik ukrainiečiai, lietuviai, bet ir kitų tautybių tikintieji.
Šv. Mikalojaus šventė
Bažnyčia mini 16 šventųjų ir 6 palaimintuosius Mikalojus. Itin populiarūs: Mikalojus I (Didysis), Mikalojus Fliujietis, Mikalojus Myrietis ir Mikalojus Tolentietis. Ukrainiečių didžiausios pagarbos sulaukęs šv. Mikalojus (Mikalojaus) Myrietis, minimas gruodžio 6 d. Tai labiausiai ukrainiečių vaikų laukiama šventė – šv. Mikalojus vaikus apdovanoja dovanomis (palyginti su mūsišku Kalėdų Seneliu). Pamaldumas šv. Mikalojui Ukrainoje turi gilias tradicijas – juk ir pirmoji cerkvė Ukrainoje pavadinta Šv. Mikalojaus vardu.
Mikalojus Myrietis (apie 270–345-352), paveldėtą tėvų turtą (buvo vienintelis vaikas) išpardavė ir naudojo labdarai, siekdamas likti nepastebėtu. Vėliau kaip atsiskyrėlis apsigyveno netoli Myros (dabar Demro), buvo išrinktas vyskupu. Nesibijodamas kreipdavosi į imperatorių dėl bausmės panaikinimo, epidemijų metu slaugė ligonius, prikėlė iš numirusių tris užmuštus jaunuolius, dalyvavo I Nikėjos Bažnyčios susirinkime (325 m.). Šventojo relikvijos yra Bari (Italija). 1957 m. jos buvo ištirtos. Išpopuliarėjus Mikalojaus kultui atsirado paprotys persirengti raudonais vyskupo drabužiais ir prieš Kalėdas dalinti vaikams dovanėles.
Švč. Trejybės bažnyčioje gruodžio 5-ąją po šv. Mišių vaikai pasakojo apie šv. Mikalojų, sakė eilėraščius, dainavo daineles, atsakinėjo į Angelų Sargų kongregacijos vienuolės s. Annos CSA klausimus. Tėvas Pavlo Jachimec OSBM išdalino šventojo Mikalojaus paliktas dovanas.
Nuotraukos iš asmeninio dr. Aldonos Vasiliauskienės archyvo
Atgal
