Įvykiai
„Bitele, skrisk per Lietuvą“
G.Petkevičaitė-Bitė veikla tarpukario tautinės mokyklos reformos kontekste
2011 01 28
Dr. Egidijus Mažintas
Kokia tautinės mokyklos koncepcija vadovavosi rašytoja G.Petkevičaitė-Bitė? Galima laikyti, kad 1863 m. sukilimas buvo atskaitos taškas tautinės mokyklos koncepcijai. Turime pripažinti, rašytojos laikysena buvo šio įvykio ugdoma: lenkmečius jos ne kartą su Žemaite aprašo bei apmąsto savo kūriniuose. Rašytojos dalyvavimas tautinės mokyklos koncepcijai buvo svarbus suaugusiųjų mokymo kaip svarbaus tautinio ir pilietinio ugdymo įtraukimu į švietimo reformą. Ji didžiavosi, jog LDK laikais susiformavo savita tautiškumo samprata: tautinė priklausomybė buvo tapatinama su pilietybe. Sąvoka „lietuvis“ reiškė ne tik lietuvių tautos narį, bet ir Lietuvos pilietį, nors ir ne lietuvių tautybės. Tuo buvo pabrėžiama, kad jis yra LDK pilietis, naudojasi visomis valstybės piliečių teisėmis. Suaugusiųjų mokytojų kursai buvo kuriami, atsižvelgiant į G.Petkevičaitės pasisakymus tiek spaudoje, tiek per politikus. Tokie nelegalūs kursai vyko ir caro laikais, lenkmetyje. 1927 m.-1928 m. Mokytojų kursų uždarymas, pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, tautininkams paėmus visus svarbiausius valstybės postus, tame tarpe ir švietimo ministerio, nepasiteisino. G.Petkevičaitė aktyviai stojo šių kursų ginti, dėl labai nebrandžių reformos sumanytojų švietimo teorijos trūkumų. Po dešimtmečio buvo pripažinta, kad tai klaida, nes adult education buvo ypatingai populiarus Europoje ir JAV. Aiškėjo labiau politizuota švietimo reforma, ir joje G.Petkevičaitė - Bitė ėmėsi argumentuotų istorijos analizių ir buvo primintos istorijos, kaip Lietuvoje surado prieglobstį Rusijos sentikiai, persekiojami Rusijoje po XVII a. antrojoje pusėje įvykdytų Nikono reformų. Šiaurės Lietuvoje, Kvedariškyje (Biržų r.), sentikių bendruomenė išlikusi iki šiol. Istorijos šaltiniuose nuo XVI a. minima Šiaurės Lietuvos latvių bendruomenė. Biržų Radvilų kunigaikštystėje žydai ir karaimai įsikūrė XVI a. pabaigoje. Pirmieji totoriai, tarnavę Biržų Radvilų kariuomenėje, apsigyveno XVI-XVII a. sandūroje. Po trečiojo Lietuvos-Lenkijos padalijimo 1795 m. ir po XIX a. sukilimų Lietuvoje padaugėjo rusų tautybės žmonių. XIX-XX a. pradžioje stačiatikių centrai Šiaurės Lietuvoje buvo Biržuose, Gegabrastoje (Pasvalio r.), Lebeniškiuose (Biržų r.), Mažeikiuose, Panevėžyje, Pasvalyje, Šiauliuose. Anot G.Petkevičaitės-Bitės, Lietuvos Respublikoje buvo stengiamasi toliau puoselėti gražias lietuvių ir kitų tautybių žmonių bendro gyvenimo tradicijas. 1922 m. Lietuvos Respublika prisidėjo prie Tautų sąjungos tautinių mažumų konvencijos.
Tarpukario metais Lietuvos valstybinėse ir nevalstybinėse bendrojo lavinimo mokyklose buvo mokomasi lietuvių, rusų, lenkų, žydų, vokiečių, latvių, baltarusių kalbomis, veikė tautinių mažumų kultūrinės ir visuomeninės organizacijos, buvo leidžiama įvairiakalbė spauda. Tačiau kalbėti ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą buvo privaloma.
Tarpukaryje Lietuvoje nebuvo ryškaus nacionalinio antagonizmo, nors kai kada lietuvių ir kitataučių reikalus spręsti buvo sunku ir dėl to, kad valstybė nebuvo vientisa (Vilniaus ir Klaipėdos kraštai), ir dėl konfliktiškų santykių su kitomis valstybėmis, ypač su Lenkija.
Pokario metais sovietinė totalitarinė sistema niveliavo etninės savimonės ypatumus, deformavo įvairių tautybių žmonių santykius, G.Petkevičaitės-Bitės veikla ir jos nuopelnai Lietuvos kultūrai ir švietimui buvo nepelnytai ignoruojami, menkinami. Nors ir smarkiai pakitusi, valstybėje ir šiandien yra išlikusi tokia tautinė struktūra, kokia buvo susiklosčiusi per šimtmečius Lietuvoje, ir kuo pelnytai garsi rašytoja didžiavosi. Bitė gynė ne tik tautinės švietimo reformos būtinybę, bet siekė išlaikyti švietimo kultūros paveldą - buvusias mokyklos, pastatus, susijusius su švietimu, senąsias kapines. Valstybės archyvuose, bibliotekų rankraštynuose ir muziejuose saugomi rašytiniai dokumentai bei spaudiniai byloja apie šios Aukštaitijos dukros meilę savo krašto švietimo bei tautinių bendrijų ir religinių konfesijų raidai. Dauguma archyvų dar laukia tyrėjų dėmesio, o visuomenė - objektyvios informacijos. Tautinės mokyklos kultūros paveldas, kuriame aukso raidėmis įrašyta bajoraitė iš Puziniškių G.Petkevičaitė, - sudedamoji Lietuvos kultūros paveldo dalis, praturtinusi jį etninės lietuvių kultūros antropologinėmis švietimo apraiškomis.
Vilniaus G.Petkevičaitės – Bitės Suaugusiųjų Mokymo Centras, norėdamas pagerbti žymios rašytojos ir visuomenės veikėjos 150 gimimo metines, iškilmingos popietės metu parodė ištrauką iš būsimo spektaklio vodevilio „Bitele, skrisk per Lietuvą“, kuriame pasakojama tragiška Aukštaitijos dukros G.Petkevičaitės gyvenimo ir meilės istorija. Spektaklyje vaidmenis kūrė visas Vilniaus G.Petkevičaitės-Bitės SMC kolektyvas: administracija, mokytojai, mokiniai, visi neformalaus ugdymo pedagogai: tautinių šokių choreografas Vladimiras Usovas, tautinės muzikos vadovas Algimantas Asevičius, kostiumų dailininkė Stasė Jurkevičienė, Jūratė Bartkutė, tautinių kostiumų dailininkė Ona Šeštokienė, sceninės įrangos specialistas Edvardas Žotkevičius, muzikos vadovė Irina Kozlova, čigonų šokiai –Vilijos Narkovičienės, garso operatorius Vladimiras Blizgunovas, spektaklio prodiuseriai Gintaras Jurkevičius ir Onutė Seliukienė. Paprastos ir nuoširdžios Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vaidmenyje psichologė Kristina Martinavičiūtė (vidutiniame amžiuje), tautinių šokių grakšti atlikėja, apdovanota ryškiu dramos artistės bruožais Angelė Kondraškienė sukūrė įsimenantį G.Petkevičaitės-Bitės vaidmenį (vyresniame amžiuje), ambicingo ir reiklaus LR 1918 m. ministerio pirmininko Augustino Voldemaro vaidmenyje debiutuoja energingas SMC direktorius Gintaras Juknevičius, o nuoširdžios ir atsidavusios žmonos Matildos vaidmenyje - lietuvių kalbos mokytoja Lina Meškauskienė, šelmio „Lietuvos aido“ kurjerio Antano Sniečkaus vaidmenyje - rankdarbių mokytoja Jūratė Bartkutė, buvusio Imperatoriškojo Sankt Peterburgo Marijos teatro orkestro muzikanto, vėliau Suaugusiųjų Mokytojų Kursų muzikos mokytojo vaidmenyje nuostabus tautinės muzikos atlikėjas Algimantas Asevičius, čigonės Sokolovskajos-Vilija Narkovičienė, Inga Jagelavičiūtė, Jolita Gylienė, Jurgita Jankauskienė, Natalija Grinienė, Jelena Pantiuchova, stoties skrybėlaičių pardavėjos vaidmenyje - Danutė Petrauskienė, o rankdarbių pardavėjos rolėje - biologė Jūratė Tarnauskaitė, Marcė iš Gudijos - bibliotekininkė Tamara Pempienė, geležinkelio stoties policininko vaidmenį sarkastiškai su giliu humoru atliko 9 klasės mokinys Rolandas Sivickis, o buvusio caro armijos štabsporučiko Jono Jonaičio rolėje - fizinio lavinimo mokytojas Alvydas Pavliukėvič, o keliaujančių Čigonų taboro barono A.Sokolovskio vaidmenyje - garsus sportininkas, mokytojas Aloyzas Makovskis ir kt.
Atgal
