Šiais metais minime legendinio Lietuvos katalikų pogrindžio periodinio leidinio „Lietuvos katalikų bažnyčios kronika“ 40 – metį. Šis 1972 m. Simne Sigito Tamkevičiaus iniciatyva pasirodęs leidinys keldavo daug problemų to meto sovietinės imperijos režimui, kuris tuo metu kaip tik ieškojo kompromiso su Vakarų demokratinėmis valstybėmis ir buvo pasirašęs žmogaus teisių susitarimus. Todėl žinios apie KGB represijas prieš tikinčiuosius, ypač pasiekiančios Vakarų pasaulio informacines priemones, transliuojamos ir radijo kanalais, buvo tikrai neparankios ir nenaudingos sovietų režimui. Ta proga norėčiau pristatyt vieną pogrindžio lietuviškos periodinės spaudos organizatorių – kunigą Praną Račiūną.

Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, dabar Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis spalio 18-ąją švenčia 80-metį.

Kitaip tariant, be KGB nė krust. Prieš pat Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio suvažiavimą, 1988 m. lapkričio antroje pusėje įvyksiantį Sporto rūmuose Vilniuje, KGB generolas Giedrius Eismontas įsakė sukviesti visus vienos didelės įstaigos vadovus, skyrių vedėjus, pavaduotojus ir partinės organizacijos sekretorių. Atvažiavo gen.G.Eismontas su palyda – vieni aukšti saugumiečiai nevažinėdavo.

„Lietuvos Aide“ (2012. Rugsėjo 22. Nr. 217, 218, 219. P. 8) buvo apžvelgtas  Paulino Kaluinos kelias iš gimtojo Palaidžios kaimo (Biržų r.) į Skapiškį (Kupiškio r.). Buvo užsiminta, kad svarbiausi zakristijono P. Kaluinos darbai – audimo raštų kūrimas. Tad kyla klausimas – iš kur vyrui, nemokančiam austi, kilo noras kurti audimo raštus – juk kiekvienam raštui reikalingi tikslūs piešinių apskaičiavimai... Pasirodo, tai močiutės, mamos bei sesers darbų įtaka. O mama tapo žinoma audėja, parodų dalyvė...

Lietuvos istorijoje nestokota asmenybių, kurios paliko ryškų pėdsaką įvairiose gyvenimo srityse. Nemažai reikėtų išvardinti pavardžių, kurias rasime visose enciklopedijose ir žinynuose. Vieni vyrai tapo karžygiais, narsiais kovotojais, kiti gi pasireiškė kūrybinėje ar visuomeninėje veikloje. Istorija jiems stato paminklus, įamžina jų gimtavietes, mini jubiliejines datas. Jų vardai suteikiami gatvėms, aikštėms, mokykloms, jų atvaizdai puikuojasi ant piniginių kupiūrų. Taip įamžinama praeitis, taip atsidėkojama už didžius darbus. Tarp tautos garsenybių nemažai yra ir moterų, kurios paprastai dažnai palieka savo vyrų šešėlyje.

Rugsėjyje, vos lapams pradėjus gelsti, prieš šimtmetį Suvalkijoje gimė vienas kino Lietuvoje pradininkų Stasys Narijauskas (1912–1998). Visą gyvenimą praeities, šeimos relikvijas vertinęs S. Narijauskas sūnui Gediminui paliktame dienoraštyje 1924 metais rašė: „Gimiau neabejotino lietuvio krašte – Suvalkijoje, Vilkaviškio apskrityje, Pavembrių kaime iš Kazio Narijausko ir Marijos Šlekytės. Kaime gimiau, bet beveik visą gyvenimą esu surištas su miestu. Nelikau artoju, bet ir mokslo didelio nėjau. Nesiruošiau į mokytus ir apsišvietusius žmones. Bet esu lietuvis ir myliu jos praeitį, myliu tautą, tarp jos gyvenu, tarp jos ir mirsiu. Galbūt tau vienas kitas parašytas posmas kažką primins ar pasakys: taip, jei gerbiami mano laikų redaktoriai rado reikalo, nepagailėjo man vietos jų redaguojamuose žurnaluose, man ir užtenka. Vadinasi, mano sielos pojūtį pergyvenu ne tik aš vienas, bet ir daugelis man nepažįstamųjų, draugų, bičiulių.“

Netoli Kvetkų (Biržų r.) yra Palaidžios kaimas, susikūręs skirstantis į vienkiemius iš trijų (Pukių, Gintautų ir Devenių) kaimų. Pukių kaime gyveno Uršulė (mirė 1937 m. vasario 18 d.) ir Kazys (mirė 1944 m. vasario 9 d.) Kaluinos, išauginę 4 sūnus ir vieną dukrą: Povilą (1888–1963 02 14), Jurgį (miręs 1945 m. liepos 2 d.), Adolfą ir Viktorą bei Pauliną Lapėnienę. Iš penkių vaikų tik Povilas ir Paulina sukūrė šeimas. Adolfas ir Viktoras Kaluinos išvyko į Argentiną. Visi siekė gyventi vienoje vietoje, kad nereikėtų dalinti žemės: ką iš to nedidelio gabaliuko galėsi padaryti? Tad Adolfas su Viktoru prašė parūpinti pinigų kelionei į Argentiną, o Jurgis likosi nevedęs.

1997 metais Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos šventė vyko Trakų pilyje. Suvažiavo iš visos Lietuvos LKRS nariai, svečiai, rėmėjai, Žemės ūkio ministerijos atstovai, Kultūros ministras Saulius Šaltenis. Šventės "kaltininkas" buvo Petras Zablockas. Jis LKRS narys, buvęs politkalinys ir tremtinys. Jis tapo Žemės ūkio ministerijos laureatu už rinktinę "Po tuo dangum". Renginyje dalyvavo ir Petro Zablocko jaunystės, mokslo ir tremties draugas – Monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas. Petrui Zablockui buvo uždėtas ąžuolo vainikas ir gyvų gėlių karūna, įteikta premija, diplomas, sveikintojų buvo daug. Visi laukė, ką pasakys Petro Zablocko draugas Monsinjoras K. Vasiliauskas. Monsinjoras nusišypsojo ir tarė: "Aš Tau, Petrai, jaunystėje nepavydėjau nei merginų dėmesio, nei sėkmės, bet baltai pavydėjau, kad Tu taip gražiai rašei."

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį nusprendė apdovanoti dainininką Virgilijų Noreiką Žygimanto Augusto medaliu. Šiemet sukanka 55 metais, kai legendinis Lietuvos balsas - profesionalioje scenoje.

Šių metų rugsėjo 7 d. profesoriui, habilituotam daktarui, , buvusiam žymiam sportininkui Vytautui Ilgūnui būtų sukakę 100 metų. Jis gimė 1912 m. Sankt Peterburge žymaus pedagogo ir su Levu Tolstojumi bendravusio visuomenės veikėjo Jono Ilgūno šeimoje. 1918 m., bėgant nuo Rusijoje siautusios bado grėsmės, Vytautas su mama atvyko į Kauną, o tėvą V. Kapsukas pasiuntė (1919) dirbti į Litbelo švietimo komisariatą Vilniuje. Iš čia tėvas slapta pabėgo į Kauną, kur rezidavo Nepriklausomos Lietuvos vyriausybė, ir Švietimo ministerijoje įsidarbino vyriausiuoju buhalteriu. Čia dirbdamas tėvas suorganizavo Kauno Aukštesniąją Komercijos mokyklą, rašė ir leido vadovėlius.

  Mielasis ir brangusis  bičiuli ir bendražygi Vitai! Rugpjūčio 12 dieną šventi savo 80 metų sukaktį. Tokia sukaktis neišvengiamai kelia įvairių įvairiausių minčių ir troškimų. Tarp jų gal net fantastinį norą turėti „laiko mašiną“, kuri atsuktų Tau išgyventus metus, kad pažvelgtum į juos iš pasiektos aukštumos. Tada ir mes pasisiūlytume palydėti Tave šioje peržiūroje.

  Juozas Elekšis, g. 1931 07 29 Lėlaičių k., Mažeikių r., žurnalistų sąjungos ir meno kūrėjų asociacijos narys. Baigė Viešnių vidurinę mokyklą, Vilniaus pedagoginį institutą. Dirbo mokytoju, įvairų administracinį darbą Mažeikiuose, LTSR Ministrų taryboje ir Lietuvos vyriausybėje, atsakinguoju sekretoriumi Mokslo Lietuvos laikraštyje, žurnalo RD redaktoriumi, Gydytojų žinių reporteriu.

„ Karikatūros piešimą prilyginčiau išpažinčiai sau..“ Taip apie savo ilgametį pomėgį piešti politines karikatūras ir gebėjimą į svarbiausias šalies gyvenimo aktualijas pažvelgti savitai, sako pirmą kartą Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje ( Kniaudiškių g. 34 ) ir „ Babilono “ prekybos bei pramogų centre beveik vienu metu surentų parodų „ Žiūrėk abejomis “ autorius – gydytojas Jaunius Augustinas. Ta proga, jis sutiko pasikalbėti ir laikraščio skaitytojams plačiau papasakoti apie savo kūrybą.  

  Vizbarai - viena seniausių Lietuvos bajorijos giminių. Apie ją įvairiuose archyvuose randama gromatų - privilegijų, kuriomis didieji Lietuvos kunigaikščiai ir karaliai, pradedant nuo Vytauto (1399 m.), duoda Vizbarams tai žemės, tai žmonių valstiečių  už patarnavimą tėvynei,  daugiausia pačioje Lietuvos širdyje - Raseinių apskr., prie Veliuonos, Trakų apskr. ir kitur. Yra žinių, jog Vizbarai kilę iš Skandinavijos pusiasalio.