Asmenybės
10 18. Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas prof. V. Landsbergis mini 80-etį
Pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos vadovas, politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, dabar Europos Parlamento narys prof. Vytautas Landsbergis spalio 18-ąją švenčia 80-metį.
Tarp darbų ir nuopelnų, kurie paprastai mėginami išvardinti Jubiliejaus progomis, Prezidentė pabrėžė, kad V. Landsbergis buvo Pirmas ir ėjo priekyje, kai Tautai reikėjo drąsos ir susitelkimo: Sąjūdyje, nepriklausomybės priešaušriuose ir žengiant pirmuosius itin svarbius savarankiškos valstybės žingsnius.
Istorijos kūrėju V. Landsbergį pavadinusi Seimo Pirmininkė sako, kad mąstančioji Lietuva, laisvę vertinančioji ir ginančioji Lietuva, sąžinei ir tiesai įsipareigojusi Lietuva žino ir visada žinos, kam ji turi būti dėkinga už paskelbtą ir apgintą Kovo 11-ąją, už tai, kad atsilaikėme Sausio 13-ąją, už tai, kad Lietuvos politika iki šiol netapo vien sandėrių menu, bet buvo priversta laikytis ir padorumo, sąžinės, tiesos orientyrų.
Premjeras įsitikinęs, kad Michailo Gorbačiovo „perestroikos" ribos ėmęsis tikrinti V. Landsbergis buvo, yra ir dar ilgai bus didžiausią tarptautinį autoritetą turintis lietuvis, dabar Europos Parlamente veiksmingai ginantis vertybes, kurios brangios Lietuvai, Europai, visam civilizuotam pasauliui.
V. Landsbergis augo Kaune, architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir akių gydytojos Onos Jablonskytės-Landsbergienės šeimoje. Gimtajame mieste baigė vidurinę ir J. Gruodžio muzikos mokyklas. 1950 m. įstojo į Valstybinę konservatoriją Vilniuje, ją baigė 1955 m. ir ligi šiol gyvena Lietuvos sostinėje.
1952 m., dar studijuodamas, V. Landsbergis ėmėsi pedagoginio darbo ir vertėsi juo iki 1990 m. kovo mėn. Dėstė fortepijoną Vilniaus M. K. Čiurlionio muzikos mokykloje, Valstybinėje konservatorijoje, jos Klaipėdos fakultetuose, Vilniaus Pedagoginiame institute. 1969 m. apgynė disertaciją "M. K. Čiurlionio kompozitoriaus kūryba". 1978 - 1990 m. - Lietuvos Muzikos Akademijos profesorius. Čia 1994 m. apgynė habilituoto daktaro disertaciją.
V. Landsbergis - politikas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, išleidęs apie 30 knygų, kuriose iš pradžių daugiausiai gvildeno M. K. Čiurlionio kūrybą, o vėlesniais metais - Lietuvos ir tarptautinius politinius klausimus. Suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis taip pat publicistas, visuomenės veikėjas, ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas, Lietuvos šachmatų federacijos garbės pirmininkas. Yra išleidęs poezijos knygų ir atsiminimų. 1975 m. už monografiją "Čiurlionio kūryba", o 1988 m. - už monografiją "Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai" jis buvo apdovanotas Lietuvos SSR premija.
1988 m. birželio 3 d. prof. V. Landsbergis išrinktas į Lietuvos Sąjūdžio iniciatyvinę grupę, o Sąjūdžio Steigiamajame suvažiavime spalio 22-23 d. - į jo Seimą ir Seimo Tarybą. 1993 m. gegužės 1 d. įsteigiant Lietuvos konservatorių partiją - Tėvynės Sąjungą, išrinktas jos pirmininku. 1995, 1998 ir 2000 m. išrinktas juo pakartotinai ir ėjo šias pareigas iki 2003 m. Nuo 2003 m. - Tėvynės Sąjungos Partijos politikos komiteto pirmininkas, Prezidiumo narys.
1989 m. kovo 26 d. panevėžiečiai išrinko V. Landsbergį SSRS liaudies deputatu, o 1990 m. vasario 24 d. - Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos deputatu. 1990 m. kovo 11 d. V. Landsbergis buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos pirmininku, vadovavo parlamento sesijai, kurioje tą dieną paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; pagal Laikinąją Konstituciją tapo aukščiausiu valstybės pareigūnu - valstybės vadovu.
V. Landsbergis 1990-1992 m. buvo vienas iš Baltijos valstybių Tarybos vadovų, o 1990-1991 m. - Lietuvos Konstitucijos metmenų rengimo komisijos pirmininkas. Jam vadovaujant Konstitucijos projektas galutinai parengtas balsavimams 1992 m. rudenį ir, priėmus referendume, Lietuvos Konstitucija jo promulguota bei paskelbta tų metų lapkričio 6 d. Be to, 1990-1991 m. V. Landsbergis buvo Valstybinės derybų su SSRS delegacijos pirmininkas. Jo vadovaujama Lietuva atsispyrė SSRS blokadai ir ginkluotam smurtui ir pasiekė savo atkurtos nepriklausomybės tarptautinį pripažinimą, taip pat 1992 m. susitarimą su Rusija, kad būtų išvesta Rusijos kariuomenė.
Per 1992 m. spalio-lapkričio mėn. rinkimus V. Landsbergis išrinktas Seimo nariu ir nuo tada Seimo jungtinės opozicijos - Tėvynės Santaros balsuotu sprendimu veikė kaip parlamento opozicijos vadovas. Jis taip pat buvo Lietuvos delegacijos Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje bei Lietuvos delegacijos Baltijos Asamblėjoje narys.
1996 m. spalį išrinktas Seimo nariu Kauno kaimiškojoje apygardoje ir 1996 m. lapkričio 25 d. išrinktas Seimo pirmininku.
Per 2000 m. rinkimus ketvirtą kartą išrinktas Lietuvos parlamento nariu ir iki 2004 m. vėl dirbo Seimo delegacijose į Europos Tarybos Parlamentinę Asamblėją ir Baltijos Asamblėją.
2003-2004 m. V. Landsbergis buvo ir Europos Parlamento stebėtojas, o nuo 2004 m. gegužės 1 d. - visateisis Europos Parlamento narys. V.Landsbergis yra Europos Parlamento Europos liaudies partijos (krikščionių demokratų) grupės narys, šios grupės biuro narys, Užsienio reikalų komiteto ir Saugumo ir gynybos pakomitečio narys, Teisės reikalų komiteto pavaduojantis narys.
Už nuopelnus Lietuvai V. Landsbergis apdovanotas Lietuvos šaulių sąjungos Šaulių žvaigždės ordinu ir JAV Vydūno fondo premija (1991 m.), o 1998 m. - Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pasipriešinimo dalyvio žymeniu, yra garbės savanoris.
V. Landsbergis yra daugiau kaip dešimties Lietuvos ir pasaulio universitų garbės daktaras, už visuomeninę politinę veiklą jam įteikta daugiau kaip 20 tarptautinių apdovanojimų. Norvegų taikos premijos pagrindu įsteigtas Vytauto Landsbergio fondas - labdaringa organizacija, kuri rūpinasi vaikų invalidų globa ir gydymu bei jaunais menininkais.
