Rugpjūčio 30 dieną Pasvalyje bus iškilmingai atidengiamas paminklas poetui Bernardui Brazdžioniui.Pasvalio kraštiečiai visada bus dėkingi daujėniečiui  mecenatui dr. Pranui Kizniui, taip pat Pasvalio vadovams už tai, kad  Bernardas Brazdžionis visiems laikams sugrįžta į savo gimtąjį kraštą, į Pasvalį. Su jo poezija pirmą kartą susipažinau rūsčiais 1948 metais, kai į Sibirą dar tebedundėjo tremtinių ešelonai, kai Pasvalio aikštėje, šalia šventoriaus dar tebebuvo niekinami partizanų lavonai, kai aš už bažnyčios lankymą ir patarnavimą mišioms buvau pašalintas iš Pasvalio gimnazijos. Tomis beviltiškomis, sunkiomis dienomis man kažkas padovanojo Bernardo Brazdžionio eilėraščių knygą „Per pasaulį keliauja žmogus“. Su aptrintais viršeliais, matyt, keliavusią iš rankų į rankas, slepiamą, nes  jos bolševikai bijojo lyg velnias kryžiaus, už jos laikymą grėsė Sibiras, nes ji pranašavo komunizmo žlugimą. Perskaičiau ją ir paslėpiau palovyje. Labiausiai mane sužavėjo ir tais baisiais neteisybės laikais  vilties suteikė 1940 metais Bernardo Brazdžionio parašytas eilėraštis „Bėgimas iš Tėvynės“, kuriame yra toks pranašiškas posmas:

Kiekvienais metais rugpjūčio 23-ąją mane užplūsta tie patys prisiminimai iš jaunystės dienų. Galbūt, gerbiamam skaitytojui bus įdomu ir aktualu nusikelti į 1987 metus, taigi, atsukti laiko ratą – 33 metus atgal. Tai buvo ištakos to, kas dabar vyksta ir ko mes taip siekėme – tai Lietuvos laisvės. Nuo tų dienų daug kas pasikeitė – žmonių mąstymas, interesai ir vertybės.

Pradėsiu nuo Sigito Gedos eilėraščio eilučių: „Buvau į Lietuvą išėjęs. Ten paukščiai, moterys ir vėjas. Į dieną visos karvės ėjo, ir vėju siautė ir plazdėjo…“ Jas prisiminiau savaitgalį, kai vietoj visokių užsienių pasukau link Rytų ir Šiaurės Lietuvos. Pažintis su Šiaurės Lietuva Pasirinkau tikslą – aplankyti keletą įspūdingiausių dvarų. Kelias nuo Zarasų palei Latvijos pasienį – kalvotas ir vingiuotas. Paskui prasideda derlingos lygumos, ir apie Biržus bei Pasvalį horizontas gerokai atitolsta. Už Onuškio dulkėtu vieškeliu, „apendikse“ prie pat sienos, pasiekiame Ilzenbergo dvarą – jaukų, vėsų ir lankytojų neužpildytą, puikiai restauruotą 10 ha parką su dvaro pastatais ir nuo 1515 m. plėtojamu ūkiu, kuris toks yra vienintelis Baltijos šalyse. Lankytojus pasitinka milžiniška bulvė – tarsi paminklas viduramžiais į Lietuvą įvežtam ir ypač paplitusiam šakniagumbiui (sakoma, kad Kolumbas jį atgabeno kaip gėlę).

Šių metų rugpjūčio mėnesio 10 dieną Kauno istorinės Lietuvos Respublikos Prezidentūros kiemelyje įvyko jau tradiciniu tapęs pirmojo Lietuvos Prezidento Antano Smetonos gimimo metinių minėjimas. Šį kartą minėjome jo gimimo 146-ąsias metines. Jį organizavo visuomeninės organizacijos - Lietuvos sąjūdžio Kauno taryba kartu su LŠS V. Putvinskio-Pūtvio klubo Kauno skyriumi, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Kauno filialu, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Kauno skyriumi, Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga bei Nepriklausomybės gynėjų sąjunga. Prie minėjimo rengimo visiškai neprisidėjo turėjusi pirmučiausiai tokį minėjimą organizuoti miesto valdžia. Ir pačiame minėjime nebuvo nė vieno jos atstovų. Į minėjimą niekas neatvyko ir iš pasivadinusios Prezidento A. Smetonos vardu gimnazijos bendruomenės.

Įgyvendinant Baltijos regioną ir Europą jungiančio dujotiekio GIPL projektą, žengtas dar vienas svarbus žingsnis – nutiesta pirmoji 750 metrų ilgio dujotiekio gija po plačiausia Lietuvos upe – Nemunu, Alytaus rajone. „Sklandžiai užbaigtas sudėtingiausias darbų etapas ir tai, kad jau atlikta beveik 40 proc. suplanuotų GIPL projekto darbų leidžia mums jaustis užtikrintai, kad šis Lietuvai ir visai regiono dujų rinkai svarbus projektas dėl tinkamo dėmesio projekto kokybės ir rizikų valdymui, bus įgyvendintas numatytu laiku. Svarbu tai, kad iki kitų metų pabaigos įgyvendintas GIPL projektas suteiks rinkos dalyviams laisvę rinktis dujų tiekimo šaltinius ir kryptis,“ – sakė EPSO-G grupės generalinis direktorius Rolandas Zukas.

Rugpjūčio 21 d., penktadienį, vyks paskutinės Lietuvos okupacijos aukos, kario savanorio, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos gynėjo, kario savanorio Artūro Sakalausko 29-ųjų žūties metinių minėjimo renginiai. 17–19 val. Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) kariai garbės sargyba pagerbs karį savanorį A. Sakalauską jo žūties vietoje, prie paminklinio akmens.

„Swedbank“ saugumo ekspertai perspėja, kad pastarosiomis dienomis padaugėjo sukčių skambučių šalies gyventojams. Šiuo atveju skambučiai išsiskiria tuo, kad dažniausiai skambinama iš užsienio šalies ir sukčiai bendrauja rusų kalba, sakoma banko pranešime. Sukčiavimo taktika paremta tuo, kad apsimesdami banko darbuotojais sukčiai pašnekovo dėmesį bando patraukti neva užfiksuotu neteisėtu lėšų judėjimu asmeninėje sąskaitoje, taip pat prašoma patvirtinti neva atlikto mokėjimo atšaukimą. Šiems veiksmas atlikti sukčiai prašo nedelsiant suteikti asmeninius prisijungimo prie interneto banko ir mokėjimo kortelių duomenis.

2020-08-15 Marijampolės sav.  Daukšiuose buvo paminėtos Žuvinto-Palių mūšio 75-osios metinės.    Valstybinė vėliava iškelta prie Laisvės gynėjų paminklo, aplankyti kovotojų už Lietuvos nepriklausomybę kapai, uždegtos žvakės, padėta gėlių, kovotojų atminimas pagerbtas tylos minute ir  garbės salvėmis.  Pastebėtina, kad  Daukšių,  Riečių, Gudelių miestelių ir jų apylinkių gyventojai  garbingai saugo ir didžiuojasi savo krašto istorine atmintimi. Taip pat  vyko žuvusių Lietuvos partizanų pagerbimas Riečių, Gudelių ir Daukšių kapinėse.

Iš susitikimų su architektu Edmundu Arbu–Arbačiausku Su architektu Edmundu Arbu–Arbačiausku susipažinau Atgimimo metais Kaišiadorių rajono savivaldybės rūmuose. Ten mane pakvietė savivaldybės administracija.

Kad negrįžtamus pakitimus plaučiuose sukeliančiomis ligomis sergantiems pacientams skubiai būtų suteiktas reikalingas gydymas, svarbu kuo greičiau ir tiksliau nustatyti plaučių pažeidimo priežastį. Pavėlavus su, pavyzdžiui, COVID-19 diagnoze, gresia sunkios ligos komplikacijos, o mirties rizika išaugabent  tris kartus. Sprendimą šiai problemai Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA) organizuotame konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ pristatė MB „Hadroneda“. Pasirašiusi projekto finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“, įmonė sukurti paciento iškvėpto oro analizės sistemos (PIOAS) prototipą planuoja per metus.

2020-08-16 Panevėžyje iškilmingai buvo palaidotas Lietuvos partizanas Juozapas Streikus-Stumbras (1923–1962). Juozapas Streikus-Stumbras (g. 1923 m.) nuo 1941 m. iki 1958 m. aktyviai priešinosi sovietinei imperijai. 1941 m. sovietų okupacijos metu pradėjo slapstytis nuo sovietų valdžios, platino antisovietinius atsišaukimus. 1941 m. birželio 24 d. kartu su kitais Birželio sukilimo dalyviais išlaisvino Antazavės miestelį nuo sovietų valdžios.

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centre baigtas įgyvendinti nacionalinės Vidaus saugumo fondo 2014–2020 m. programos projektas Nr. LT/2017/VSF/5.2.2.2 „Darbo vietų HDR duomenims rinkti sukūrimas“ (toliau – Projektas). Projekto tikslas – sukurti vienodą sistemą, skirtą asmens atpažinimo žymėms ir biometriniams duomenims rinkti ir jiems teikti į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos habitoskopinių duomenų registrą (toliau – HDR).

Vidurvasarį augo visi darbo rinkos rodikliai – ir darbo pasiūla, ir paklausa, taip pat – registruotas nedarbas. Liepą šalies darbdaviai įregistravo 35,1 tūkst. laisvų darbo vietų. Darbo jėgos poreikis, palyginti su birželiu, per mėnesį augo 29,5 proc., ir 7,2 proc., palyginti su 2019 m. liepa. Labiausiai darbuotojų trūko paslaugų sektoriuje, kurio įmonėse – laisvų darbo vietų pasiūlyta 65,6 proc. daugiau nei birželį, 19 proc. – pramonėje ir 12,2 proc. – statybos sektoriuje. Žemės ūkyje darbo jėgos paklausa, palyginti su birželiu, mažėjo.

Pagal Lietuvos ir Lenkijos pasirašytą dvišalę bendradarbiavimo kultūros paveldo srityje sutartį Lietuvoje jau restauruotas ne vienas kultūros paveldo objektas, svarbus ir Lietuvai, ir Lenkijai, menantis bendrą Abiejų Tautų Respublikos istoriją arba susijęs su abiems šalims svarbiomis, žinomomis asmenybėmis. Restauravimo darbus pagal programą „Kultūros paveldo apsauga užsienyje“ finansuoja Lenkijos kultūros ir tautinio paveldo ministerija bei Nacionalinis Lenkijos kultūros paveldo užsienyje institutas „Polonika“.

2020-08-14 Kauno šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus arkikatedroje bazilikoje vyko įvairių kartų ministrantų susitikimas šv. Tarcizijaus – ministrantų globėjo dieną. Tai buvo jau 22-asis Kauno arkikatedros bazilikos ministrantų susitikimas. Visi ministrantai dalyvavo Šv. Mišiose, o po jų vyko šventinė agapė.

Nuo ko viskas prasidėjo? – mąsčiau kartu su kolegomis žurnalistais važiuodamas į Biržus. Pro plačius autobuso langus akis viliojo vidurvasariškos Aukštaitijos peizažai. Keletas lietaus bandymų sujaukti gerą nuotaiką nepavyko, nes sinoptikai žadėjo gerą orą ir šį kartą neapvylė. Biržuose dvi dienas skaisčiai švietė saulė, buvo šilta net tiems kolegoms, kurie apie antrą valandą nakties grįžo iš puikaus koncerto, vykusio prie senosios Biržų pilies, su respublikoje garsiais atlikėjais, lazeriniais triukais ir gana įspūdinu fejerverku.

Vienas iš svarbiausių žvejybos Baltijos jūroje kontrolės prioritetų yra žuvų, ypač menkių, iškrovimų kontrolė Klaipėdos uoste, kurią 24 val. per parą vykdo Žuvininkystės tarnybos kontrolės pareigūnai. Per pirmąjį šių metų pusmetį patikrinti 24 į uostą išsikrauti laimikio iš atviros Baltijos jūros grįžę laivai. 13 laivų patikrinti grįžę iš žvejybos priekrantėje. Dar 55 įmonėms priklausantys laivai patikrinti pakrantėje, žuvų iškrovimo vietose. Per šių metų pirmąjį pusmetį Lietuvos žvejybos įmonės Baltijos jūroje (įskaitant priekrantę) sugavo 11 927 tonas įvairių rūšių žuvų.

Praėjęs savaitgalis mus išgasdino: COVID-19 sugrįžta. Keletą dienų infekcijos atvejų skaičius laikėsi virš 20, kol galų gale driokstelėjo – 37! Mušami visi pokarantininiai rekordai. Virusas persimetė į aukščiausią valdžios ešeloną, ir visa Prezidentūra su šalies vadovu bei jo šeima buvo priversta izoliuotis, bet pirmadienį atnaujino darbą. Operos ir baleto teatras taip pat uždarytas, o numatyta sezono pradžia bei visos premjeros atidedamos. Pedagogai ir moksleiviai sumišę: kaip reiks mokytis nuo rugsėjo 1-osios?

Kone kas antrą šeimą yra palietusi emigracija, tačiau tik ketvirtadalis visuomenės laiko ją teigiamu reiškiniu, rodo „Kantar“ tyrimas. Penktadalis gyventojų svarsto apie emigraciją, tiesa, daugiausia – laikinai. Gerėjančias migracijos tendencijas sustiprino ir pavasarį prasidėjusi pandemija.  1 iš 5 planuoja išvykti  „Kantar“ ekspertės teigimu, nors kas penktas gyventojas vienaip ar kitaip mąsto apie emigraciją, daugiausia ji svarstoma kaip laikinas sprendimas. 

Jau du dešimtmečius vyksta ginčas dėl Lukiškių aikštės. Dauguma Lietuvos žmonių siekia Lukiškių aikštę paversti reprezentacine valstybės aikšte, kurioje pagrindinis akcentas būtų Vyties monumentas, o taip pat būtų monumentai žuvusiems už Lietuvos laisvę bei nepriklausomybę kariams