Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbą pandemijos sąlygomis kritikuoja ne tik politiniai oponentai, tačiau ir politologai. Pasak jų, pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimai kovojant su pandemija atskleidė, kad stokojama ne tik nuoseklumo ir aiškių argumentų priimant sprendimus, tačiau ir elementarios empatijos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks  susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.

Balandžio 13-16 dienomis vyksta didžiausios ir kompleksiškiausios tarptautinės kibernetinės gynybos pratybos pasaulyje „Locked Shields 2021“. NATO Bendros kibernetinės gynybos kompetencijos centro (NATO CCD COE), veikiančio Estijoje (Taline), organizuojamose pratybose dalyvauja ir jungtinė Lietuvos komanda, sudaryta iš Krašto apsaugos ministerijos, Nacionalinio kibernetinio saugumo centro, Lietuvos kariuomenės, Lietuvos kriminalinės policijos biuro, Lietuvos energetikos ir privataus sektoriaus atstovų. Šiemet pratybose ypatingas dėmesys yra skiriamas koordinacijai tarp kibernetinės gynybos ir strateginio lygmens sprendimų priėmėjų bei jų gebėjimams suprasti informacinių sistemų tarpusavio sąsajas. Pratybų dalyviai taip pat susidurs su įvairaus pobūdžio kibernetinėmis grėsmėmis ir turės parodyti savo gebėjimus apginti specialiai pratybų tikslams simuliuojamas gyvybiškai svarbias paslaugas ir ypatingos svarbos infrastruktūrą nuo kibernetinių atakų.

Ingridos Šimonytės Vyriausybės darbą pandemijos sąlygomis kritikuoja ne tik politiniai oponentai, tačiau ir politologai. Pasak jų, pastarosios savaitės Vyriausybės sprendimai kovojant su pandemija atskleidė, kad stokojama ne tik nuoseklumo ir aiškių argumentų priimant sprendimus, tačiau ir elementarios empatijos. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų (VU TSPMI) profesorius, politologas Tomas Janeliūnas sako, kad jei valdantieji ir toliau nepasimokys iš savo klaidų, Vyriausybei ne tik teks  susitaikyti su aštriomis kritikos strėlėmis, tačiau gali augti ir įtampa Ministrų Kabineto viduje. Tuo tarpu Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė valdančiųjų sprendimuose pasigenda vidinės organizacijos bei logiškumo.

Balandžio 7 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas dalyvavo pagrindinių Ukrainos gynybos reformų rėmėjų – JAV, Jungtinės Karalystės, Kanados, Lenkijos ir Lietuvos – gynybos ministrų nuotoliniame susitikime. Ministrai aptarė saugumo situaciją Rusijos okupuotame Kryme, Juodojoje jūroje ir prie Ukrainos rytinės sienos, kur Rusija vykdo neįprastinę karinę veiklą, koncentruoja didelį skaičių karių ir karinės technikos. Nuotoliniame susitikime gynybos ministrai akcentavo susirūpinimą dėl tokio Rusijos elgesio ir kvietė raginti Rusiją nutraukti įtampos didinimą. Ministrai taip pat patvirtino paramą Ukrainos suverenitetui ir jos teritoriniam vientisumui.

„Nesame klasikinis NATO kompetencijų centras. Mūsų ekspertizės sritis yra labai plati, nukreipta ne vien tik į karybą. Tai yra integruota tarpžinybinė sritis, todėl imamės inovacijų ir rengiame Aljansą ateičiai“, – sako NATO energetinio saugumo kompetencijos centro direktorius pulkininkas Romualdas Petkevičius, papasakojęs, su kokiais iššūkiais pirmoji Lietuvoje įsikūrusi NATO institucija susiduria šiomis dienomis. Vilniuje veikiantis NATO energetinio saugumo kompetencijos centras (ENSEC COE), įkurtas 2012 m. liepą, analizuoja karinio energetinio efektyvumo ir kritinės energetikos infrastruktūros apsaugos aspektus. Centro darbuotojai teikia rekomendacijas ir siūlymus dėl operacinio energetinio saugumo, alternatyvių energijos šaltinių pritaikymo karyboje ir gamtai draugiškų efektyvių karinių pajėgumų plėtros, organizuoja pratybas bei jose dalyvauja. Centras kasmet organizuoja ir įvairius kursus, kurių vienas svarbiausių – energetinio efektyvumo karinėse operacijose kursas. Juose dalyvauja įvairių NATO ir partnerių šalių atstovai.

Premjerės patarėja po šv. Velykų, kurias „maximų“ reklamos mėnesį lyg kokią valstybės paslaptį koduotai vadino „pavasario švente“, visiems pažadėjo saldainį vietoj margučio. Kažkas tuoj pat įprastai karantino metui pasipiktino tonu, palyginimu ir dar balažin kuo ir dėl ko. Vakarų fronte tą dieną nenutiko nieko naujo. Tą parą, kai, pasibaigus Didžiajam penktadieniui, buvo areštuotas Vilniaus tarybos narys, Laisvės p. atstovas Jaunius, paryčiais ėjęs sudrausminti policijos, kuri sostinės Krivūlės gatvėje bandė drausminti kantrybę ir triukšmo pojūtį praradusią kelių namų ūkių kompaniją, susirgo įprasti 833 ir mirė įprasti 7 žmonės nuo 30 m. iki 39-erių ir nuo 60-ies iki 89-erių.

Rusijos ambasada Lietuvoje teigia reiškianti gilų susirūpinimą dėl Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio „politizuotoje“ Sausio 13-osios byloje. Rusijos ambasados teigimu, teismas priėmė „sąmoningai neteisėtą“ sprendimą, į kurį bus atsakyta. „Reiškiame gilų susirūpinimą dėl kovo 31 d. paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio Rusijos Federacijos piliečiams politizuotoje Sausio 13-osios byloje dėl 1991 m. įvykių prie Vilniaus televizijos bokšto. Tarp jų – teismo posėdyje dalyvavusiems J. Meliui ir G. Ivanovui, kuriems bausmės sugriežtintos“, – rašoma Rusijos ambasados pranešime.

Seimo Antikorupcijos komisija aptarė Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2020 m. veiklą. Atkreiptas dėmesys į abiejų institucijų skirtą išskirtinį dėmesį korupcijos ir interesų konfliktų prevencijai, viešojo ir privataus sektoriaus švietimui, antikorupcinės aplinkos, tarnybinės ir lobistinės etikos politikos formavimui. Komisija įžvelgė akivaizdžią VTEK pažangą įdiegiant naujas ir efektyvias priemones: skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir privačių interesų registrą (PINREG), padėsiančias užtikrinti skaidresnę lobistinę veiklą, teisėkūros procesą, privačių interesų deklaravimą ir viešojo intereso užtikrinimą. Tačiau atkreipė dėmesį, kad siekiant išlaikyti stebimą progresą bei įgyvendinti 2021 m. numatytus veiklos prioritetus, būtina toliau stiprinti VTEK instituciją. Komisija siūlys Vyriausybei, tikslinant šių metų biudžetą bei sudarant kitų metų biudžetą, didinti VTEK skiriamą finansavimą, o Seimo valdybos prašys atsižvelgti į esamą situaciją, vertinant VTEK papildomų pareigybių tvirtinimo tikslingumą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen antradienį įregistravo nutarimo projektą dėl Ado Jakubausko atleidimo iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinio direktoriaus pareigų. Tokį sprendimą siūloma priimti Seimui, vadovaujantis Konstitucijos 75 straipsniu, Seimo statutu ir atsižvelgiant į Seimo valdybos šių metų kovo 26 d. sprendimą. A. Jakubausko likimas turėtų paaiškėti dar iki šv. Velykų, nes šio klausimo pateikimas, svarstymas ir priėmimas įtrauktas į šios savaitės ketvirtadienio, tai yra balandžio 1 d., Seimo plenarinių posėdžių darbotvarkę. Dėl šio personalinio klausimo Seime planuojamas slaptas balsavimas.

Proporcinė rinkimų sistema nėra palanki tik vienai partijai, teigia Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime narys Andrius Vyšniauskas. . Reaguodamas į opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pasitraukimą iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės Seime, konservatorius tvirtino, kad TS–LKD nori diskusijos su politologais, siekiant suprasti įvairių rinkimų sistemų trūkumus, o „valstiečių“ pasitraukimas, jo nuomone, rodo, kad LVŽS neįdomu išgirsti ekspertų vertinimus. „Dėl Seimo rinkimų pirmiausiai turėkime diskusiją su politologais, kas yra gero ir kas yra blogo rinkimų sistemoje. Jeigu pamatysime, gausime argumentus ir sutarsime platesniame politinių jėgų būryje, ne vien valdančiųjų, kad reikia kažkokio pokyčio, matyt, judėsime to pokyčio keliu“, – teigė rinkimų reformos grupei Seime paskirtas vadovauti A. Vyšniauskas. 

„NATO narėms yra garbė turėti tokią sąjungininkę kaip Lietuva bei dalytis su ja tomis pačiomis vertybėmis ir principais“, – sako NATO pajėgų integravimo vieneto Lietuvoje vadas pulkininkas Jacobas Sogardas Larsenas (Jakob Søgård Larsen), kuris Lietuvos įstojimo į NATO 17-ųjų metinių proga papasakojo, už ką Aljansas vertina Lietuvą labiausiai. NATO pajėgų integravimo vienetas – tai pajėgų vadovavimo ir valdymo štabas, kurio svarbiausia užduotis – prireikus užtikrinti NATO  ypač greito reagavimo pajėgų (angl. VJTF) ir papildomų greitojo reagavimo elementų dislokavimą regione. Šis NATO vienetas Vilniuje buvo įsteigtas 2015 metais. NATO pajėgų integravimo vienetas Lietuvoje veikia kaip tarpininkas sąveikai tarp nacionalinių ir regione dislokuotų sąjungininkų pajėgų užtikrinti. Vienetas prisideda prie bendrų su sąjungininkais pratybų ir mokymų bei palaiko ryšį su NATO operacinėmis vadavietėmis.

Kuo mus nustebino praėjusi savaitė? Ginčais dėl AstraZeneca skiepų? Gąsdinimais apie trečiąją pandemijos bangą? Rietenos dėl Genocido centro vadovo ar dėl Trojos arklio – Stambulo konvencijos? Ne, mus pritrenkė… Bet apie viską iš eilės. Kovo 17-ąją JAV prezidentas Joe Bidenas interviu ABC televizijai į žurnalisto George‘o Stephanopoulos klausimą „Ar Jūs manote, kad Vladimiras Putinas yra žudikas?“ (So you know Vladimir Putin. You think heʼs a killer?) atsakė „Taip“ (Mmm hmm, I do). Šis vienas žodis Kremliui sudavė tokį smūgį, kad jis ilgai negalėjo atsitokėti.

Tuo metu, kai daugiau nei 100 NVO kreipiasi į I. Šimonytę ir klausia, kodėl organizacijų balsas tapo nebesvarbus, valdantieji toliau „smaginasi" su projektų registravimu Seime,

Konservatorius Gabrielius Landsbergis ragina Aliaksandro Lukašenkos režimą „pakuotis daiktus“ ir atiduoti valdžią Baltarusijos žmonėms. Kalbėdamas apie Baltijos valstybių sprendimą išplėsti sankcijų sąrašą Baltarusijos režimui, ministras sutinka, kad Europos Sąjungos (ES) taikomos išplėstinės sankcijos būtų efektyvesnės, tačiau pripažįsta, kad valstybėms narėms dėl sankcijų išplėtimo sutarti bus sudėtinga. „Lukašenkos režimui nieko mes nenorime pasakyti, tik pakuotis daiktus ir atiduoti žmonėms  valdžią. O žmonėms aš tik galiu palinkėti kantrybės, dėl to, kad tai yra kovos pergalės turbūt sunkiausia dalis“, – žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Emocija – ar Zweigo aprašyta „aistra“ – reikalauja perdėm supaprastinto oponento pateikimo, savotiškos karikatūros, kurios vaizdinys priverčia sparčiau plakti širdį, bet ne veikti protą. Turint tokią viešosios erdvės „valiutą“ susiaurėja terpė konsensusui. Net jei faktiškai kelių diskusijos dalyvių nuostatos nebūtų smarkiai nutolusios viena nuo kitos, emocijomis grįsta pokalbio eiga juos nukreiptų į skirtingas „bokso ringo“ puses. Tai kelia didelį iššūkį demokratijai. Sistemai, kurios pamatas – susitarimo paieška, sunku manevruoti vien emocijų liūne."

Gerbiama kolege, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministre Pirmininke, Visi esame pervargę nuo besitęsiančios pandemijos ir karantino. Akivaizdu, kad taikomos ypatingai griežtos priemonės jau nebepasiekia norimų rezultatų: susirgimų skaičiai vėl auga, jau garsiai kalbama apie galimą trečios bangos pradžią, tampa vis sunkiau motyvuoti žmones laikytis įvairių draudimų ir ribojimų, juolab, kad kai kurie iš jų ne visai logiški. Kaip rasti sprendimus šioje nepaprastoje situacijoje, kuri trunka jau metus - panašu kad niekas nežino. Niekas nežino ir kiek ilgai tai dar tęsis. Puikiai suprantu, kad jūsų pečius slegia sunkus darbas ir atsakomybė. Lygiai taip pat suprantu, kaip sunku klausytis kritikos, kai vietoj to norėtųsi išgirsti pasiūlymus. 

Man peršasi mintis, kad jie planuoja tiek liaudiškai tariant "prisidirbti", kad išliekant tai pačiai rinkimų sistemai ateinančiuose rinkimuose mano pralaimėsiantys.”

Šita Vyriausybė ypač atsargi. Bet teisingiau būtų sakyti – baukšti. Ministrų mandagumas netelpa į jokius rėmus. Jie eina į visas laidas. Žmogų, per 31 m. įpratusį prie uspaskichų ir narkevičių mužikiškumo, „zadanijų“ ir „vsio zakonno“, po Skvernelio arogancijos, epitetų mokytojams, gydytojams ir žurnalistams, turėjo šokiruoti, kad ministrai, išgirdę klausimą, prieš atsakydami, triskart atsiprašo. Šimonytė per 100 dienų atsiprašė n+k kartų daugiau nei Skvernelis per kadenciją.

Kovo 23 d. krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas nuotoliniu būdu susitiko su Danijos gynybos ministre Trine Bramsen. Vaizdo konferencijos metu ministrai aptarė dvišalio ir daugiašalio bendradarbiavimo klausimus. Ministras pabrėžė, kad gynybos stiprinimas, finansavimo ir pajėgumų didinimas yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas, ir tai, kad vienareikšmiškai esame už tvirtą transatlantinį ryšį bei NATO pajėgų buvimą Lietuvoje.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) paskelbė Lietuvos savivaldybių finansinio pajėgumo ataskaitą. Joje pažymima, kad Lietuvos Vyriausybei regioninė plėtra yra vienas iš svarbiausių politikos prioritetų. Ataskaitoje atsispindi savivaldybių viešųjų investicijų svarba pritraukiant privačias vidaus ir tiesiogines užsienio investicijas ir gerinant visų gyventojų gerovę bei skatinant vietos darbo rinkas. Anot EBPO, dabar yra tam galimybių, nes augimo ar socialiai naudingų vietos viešųjų investicijų skatinimas padėtų sušvelninti COVID-19 pandemijos ekonominį poveikį. Šioje ataskaitoje nurodomi veiksniai, mažinantys vietos valdžios institucijų (VVI) pajėgumus finansuoti ir konsoliduoti viešąsias investicijas Lietuvoje pagal šiam projektui parengtą analitinę sistemą. Joje nagrinėjama, kaip šie veiksniai veikia šiandien Lietuvoje ir kiek Lietuvos praktika atitinka tarptautinę, ypatingą dėmesį skiriant penkioms lyginamoms šalims: Danijai, Suomijai, Airijai, Nyderlandams ir Naujajai Zelandijai.