Politika, aktualijos
03.29. Vyšniauskas apie LVŽS pasitraukimą iš darbo grupės: jiems neįdomu išgirsti ekspertų vertinimus
Proporcinė rinkimų sistema nėra palanki tik vienai partijai, teigia Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) frakcijos Seime narys Andrius Vyšniauskas. . Reaguodamas į opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos pasitraukimą iš rinkimų reformai skirtos darbo grupės Seime, konservatorius tvirtino, kad TS–LKD nori diskusijos su politologais, siekiant suprasti įvairių rinkimų sistemų trūkumus, o „valstiečių“ pasitraukimas, jo nuomone, rodo, kad LVŽS neįdomu išgirsti ekspertų vertinimus.
„Dėl Seimo rinkimų pirmiausiai turėkime diskusiją su politologais, kas yra gero ir kas yra blogo rinkimų sistemoje. Jeigu pamatysime, gausime argumentus ir sutarsime platesniame politinių jėgų būryje, ne vien valdančiųjų, kad reikia kažkokio pokyčio, matyt, judėsime to pokyčio keliu“, – teigė rinkimų reformos grupei Seime paskirtas vadovauti A. Vyšniauskas. Opozicinė LVŽS frakcija tvirtina, kad nepritaria radikaliai rinkimų reformai, kurią inicijuoja valdantieji. Tuo tarpu A. Vyšniauskas tvirtina, kad valdantieji bando ieškoti sutarimo ir konstruktyvumo, o pirmajame pasitarime šį penktadienį dalyvavo visų kitų frakcijų atstovai. Jo nuomone, „valstiečių“ atsisakymas dalyvauti šiame procese rodo didžiausios opozicinės frakcijos nenorą išgirsti politologų argumentus. „Jeigu „valstiečiai“ nedalyvauja tame procese, jiems tada neįdomu išgirsti politologų, ekspertų, įvairių organizacijų nuomonę apie tuos pačius Seimo rinkimus, savivaldos rinkimus“, – teigė konservatorius. Seimo narys taip pat atmeta „valstiečių“ vertinimus, kad rinkimų sistemos pokyčiais siekiama pačių TS–LKD galios stiprinimo ir tikslo susikurti sau palankią rinkimų sistemą, kuri užtikrintų pergalę Seimo rinkimuose. A. Vyšniauskas neigia, kad noras atsisakyti vienmandačių apygardų Seimo rinkimuose galėtų būti palankus konservatoriams.
Andrius Andrius Vyšniauskas. Seimo kanceliarijos nuotr. (aut. Olga Posaškova, Džoja Gunda Barysaitė)
„Aš siūlyčiau tiems, kas teigia, kad mes siekiame pasigerinti savo galimybes, paimti ir pasiskaičiuoti, kaip atrodytų Seimo sudėtis, jeigu būtų vien proporcinė rinkimų sistema“, – į„valstiečių“ frakcijos seniūnės Aušrinės Norkienės pareiškimus atkirto A. Vyšniauskas. Jis mano, kad LVŽS tiesiog žaidžia politinius žaidimus, neturinčius jokio pagrindo, nes, pasak konservatoriaus, būtent vienmandačių apygardų atsisakymas paskutiniuose Seimo rinkimuose būtų lėmęs mažesnį TS–LKD mandatų skaičių. „Jeigu būtų vien proporcinė sistema – ne TS–LKD būtų didžiausias tokios sistemos laimėtojas. Šiuo metu mes esam laimėję daugiausiai vienmandačių, tai tokios insinuacijos neturi jokios prasmės, neturi pagrindimo skaičiais. Tai yra tiesiog politinio žaidimo dalis“, – tvirtino A. Vyšniauskas. J. Sabatauskas: jokia rinkimų sistema nėra palanki vienai ar kitai politinei jėgai „Valstiečių“ pareiškimais, kad rinkimų sistemos pertvarka galėtų būti palanki vienai ar kitai politinei jėgai, abejoja ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos Seimo narys Julius Sabatauskas. Jis teigia, kad įvertinus visų Lietuvoje vykusių rinkimų rezultatus, negalima pastebėti tendencijos, kad tam tikra sistema būtų palanki kažkuriai politinei jėgai. „Aš negalėčiau teigti, kad kažkurie rinkimai yra kažkuriai iš partijų parankesni, o vienoks ar kitoks būdas neparankus“, – teigė socialdemokratas. Kaip pavyzdžius, J. Sabatauskas pateikia 2012 m. Seimo rinkimus, kai Darbo partija daugiausiai mandatų gavo pagal proporcinę sistemą, o dėl vienmandačių apygardų rinkimus galiausiai laimėjo jo atstovaujami socialdemokratai. Taip pat, pasak J. Sabatausko, nutiko ir 2016 m., kai TS–LKD laimėjo pagal partijų sąrašus, tačiau buvo sutriuškinti „valstiečių“ vienmandatėse apygardose. „Atrodytų, ta partija, kuri ant bangos, turėtų viską „nunešti“, laimėti ir proporcinę rinkimų dalį, ir vienmandates. Tačiau išeina ne visai taip“, – teigia J. Sabatauskas. Todėl jis daro išvadą, kad būtent vienmandatės apygardos leidžia iškilti ir gauti daugumą vienai ar kitai politinei jėgai. „Kiekvieni rinkimai atneša kažkurios iš partijų bangą ir ta banga labiausiai pasireiškia ne per sąrašą, o per vienmandates. Tai dar vienas įrodymas, kad rinkėjai žiūri ne į žmones, o į partijas“, – tvirtino J. Sabatauskas.
Kovo 18 d. Seimo valdyba sudarė darbo grupę, kuri iki rugsėjo 10 d. turės peržiūrėti Lietuvos rinkimų sistemų veikimą, apibendrinti teikiamus siūlymus ir pateikti reikalingus įstatymų pakeitimus. Darbo grupės vadovu paskirtas A. Vyšniauskas. Darbo grupę sudarė: A. Vyšniauskas (vadovas, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Valentinas Bukauskas (vadovo pavaduotojas, Darbo partijos frakcija), Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Andrius Kupčinskas (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Raimundas Lopata (Liberalų sąjūdžio frakcija), Rasa Mačiulytė (Seimo kanceliarija), Vytautas Mitalas (Laisvės frakcija), Audronė Ožiūnienė (Seimo kanceliarija), Julius Sabatauskas (Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija), Stasys Šedbaras (Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcija), Rita Tamašunienė (Mišri Seimo narių grupė). Į darbo grupę iki LVŽS pasitraukimo buvo įtrauktos ir Rima Baškienė bei Guoda Burokienė.
Atgal
