Politika, aktualijos
03.27. Žudikas iš Rytų
Česlovas Iškauskas
Kuo mus nustebino praėjusi savaitė? Ginčais dėl AstraZeneca skiepų? Gąsdinimais apie trečiąją pandemijos bangą? Rietenos dėl Genocido centro vadovo ar dėl Trojos arklio – Stambulo konvencijos? Ne, mus pritrenkė… Bet apie viską iš eilės.
Kovo 17-ąją JAV prezidentas Joe Bidenas interviu ABC televizijai į žurnalisto George‘o Stephanopoulos klausimą „Ar Jūs manote, kad Vladimiras Putinas yra žudikas?“ (So you know Vladimir Putin. You think heʼs a killer?) atsakė „Taip“ (Mmm hmm, I do). Šis vienas žodis Kremliui sudavė tokį smūgį, kad jis ilgai negalėjo atsitokėti.
Analitikai ir kalbos specialistai ėmė narstyti šio atsakymo niuansus. Vieni tvirtino, kad anglų kalboje „killer“ reiškia ne tą patį, ką reikštų „murderer“. Pirmąjį amerikiečiai supranta kaip žmogžudysčių užsakovą, šiaip žiaurų žmogų, linkusį į prievartą ir smurtą, turinti tikslą kažkam pakenkti, sunaikinant auką. Antroji reikšmė – tai sąmoningai savo rankomis žudantis asmuo, vykdantis užsakymą grynai techniškai. Tai žemesnio rango žudikas. Dažnai lietuviškai mes taip ir sakome – „kileris“. Logikos ekspertai dar aiškina, kad tai gali būti ir tam tikras komplimentas, pavyzdžiui, „tas vyrukas yra tikras žudikas“ (That guy is a real killer) arba „kietas vyrukas“… Šitaip dažnai nuskamba sporte.
Joe Bidenas
Žinoma, išsprūdusio Amerikos prezidento patvirtinimo lingvistiniai niuansai V. Putinui jau nerūpėjo. Rusijos diplomatija dar tą pačią dieną atšaukė savo ambasadorių Anatolijų Antonovą konsultacijoms. Kremlius nudavė, kad nieko rimto neįvyko, ir paskelbė, kad jis siekia „užkirsti kelią Amerikos ir Rusijos santykių degradacijai“.
Pats V. Putinas išlaukė vieną dieną ir linksmai atkirto vaikišku posakiu: „Kas ant kito pasako, tas ant savęs pasisako“. Suprask: pats esi žudikas. Vėlgi anglų kalboje šiam posakiui tikslaus atitikmens nėra. Amerikiečiai jį išverstų nebent taip: žvejys žveją mato iš toli…
Bet Maskva nurijo tikrai karčią piliulę. Tai reiškia, kad Vašingtonas neleis, jog Rusija kištųsi į Amerikos rinkimus, netoleruos represijų prieš opozicijos lyderius ir agresijos prieš buvusias sovietines teritorijas. Iš tikrųjų, visų šių nusikaltimų ir oponentų žudynių gijos tiesiasi į Kremlių. Nesenas represijų prieš jo kritikus pavyzdys – Maskvos deputatų forumo išvaikymas.
Toks ryžtingas J. Bideno žodis ištartas nebe reikalo. JAV įrodė, kad Rusija kišosi į 2020 m. prezidento rinkimus, trukdydama 46-ojo Amerikos vadovo išrinkimui. Dėl cheminių ginklų naudojimo prieš savo oponentus nuo kovo 18 d. į Rusiją draudžiamas su nacionaliniu saugumu susijusių prekių išvežimas, taip pat tokių, kurios naudojamos naujose technologijose ar programiniame aprūpinime. Rusija įtraukta į sąrašą šalių, kurios draudžiamas ginklų tiekimas.
Naujos sankcijos Rusijai – tai ženklas, kad Vakarai nesitaikstys su Maskvos didinamu įtempimu, kuris ypač pastebimas po garsiosios V. Putino kalbos Miuncheno konferencijoje 2007 m. Per 14 metų, rašo lenkų interneto leidinyje Onet.pl apžvalgininkas Witoldas Juraszas, Vakarai nė karto taip aukštai neiškėlė reikalavimų kartelės Rusijai, kaip tai padarė J. Bidenas savo vienu žodžiu „kileris“. Vašingtonas jos nenuleis net po V. Putino raginimų surengti viešą „gyvą“ diskusiją su J. Bidenu, nei po žeminančio pasityčiojimo iš garbaus amžiaus, neva Parkinsono liga sergančio JAV vadovo, kai jis keliskart kluptelėjo kildamas trapu į prezidentinį lėktuvą…
Ir čia verta prisiminti panašų akibrokštą Kremliui, kurį jam tėškė buvusi Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. 2014 m. lapkritį, praėjus pusmečiui po Rusijos invazijos į Krymą ir karo eskalacijos pietryčių Ukrainoje, ji keletą kartų pavadino Rusiją teroristine valstybe arba valstybe, turinčia visus teroristinės šalies požymius. Tuomet mūsų politologai svarstė, ar derėjo griebtis tokių griežtų epitetų, ar jie nėra pertekliniai, ar nepagadinsime santykių su didžiąja valstybe.
Tačiau Prezidentė buvo teisi: vėlesni V. Putino veiksmai parodė, kad teroras prieš savo oponentus ir suverenias šalis yra Rusijos egzistavimo pagrindas. Tam jis skatina ir artimos Lietuvos kaimynės diktatorių A. Lukašenką. Šituo požiūriu Vilniaus ir Vašingtono pozicijos sutampa.
Kai kas nerimauja, kad pikti pasikandžiojimai tarp dviejų didžiųjų valstybių vadovų mažai Lietuvai gali baigtis liūdnai. Maskva grasina „negrįžtamu santykių pablogėjimu“. Laikraštis „The New York Times“ perspėja, kad žudiku pavadintas įsiutęs V. Putinas J. Bidenui rengia didžiulę propagandos dozę. Spėjama, kad ji bus susijusi ir su nekokia Amerikos prezidento sveikata, ir su nuožmia Vašingtono kritika, ir su JAV santykiais, sakykime, su Kinija. Manoma, kad Kremlius net savo skiepus „Sputnik V“ panaudos šiame propagandiniame kare…
Istorija rodo, kad baimė mūsų niekada negelbėjo. Susigūžti, drebėti, skelbti neutralumą, dairytis į kairę ir į dešinę yra bejėgiškumo ir bailaus prisitaikymo požymis. Kitokio elgesio Lietuvos žmonės laukia ir iš mūsų politikų, pirmiausia – Prezidento.
Atgal