VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Politika, aktualijos

11.26. Diplomatinių santykių 100-mečio paminėjimas

Viktorija Čmilytė-Nielsen

Seimo pirmininkė

Per pusantros dienos Paryžiuje – vienas po kito susitikimai su politikais, politologais, žurnalistais ir lietuvių bendruomene. Visas Paryžiaus žavesys, deja, pro automobilio arba susitikimų salių langus... Tačiau pajusti šio miesto nuotaiką geriau nei bendravimas su jo žmonės niekas nepadės.

Į Paryžių keliavome su Estijos ir Latvijos kolegomis, „sunkioji“ vizitų dalis buvo skirta pokalbiams su Prancūzijos Senato ir Nacionalinės Asamblėjos pirmininkais bei parlamentarais taip pat – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos generaliniu sekretoriumi.

Seimo pirmininkės viešnagė Paryžiuje. Nuotr. Olga Posaškova

Nors pagrindinė vizito priežastis – mūsų diplomatinių santykių 100-mečio paminėjimas, kalbos dažniausiai sukosi ne apie istoriją, o apie dabartį.

Bendraujant su prancūzų politikais neįmanoma buvo neaptarti mūsų ir Kinijos šaltuko. Paryžiuje išgirdau tvirtą mūsų pasirinktos linijos palaikymą.

Kaip ir ne kartą akcentuotą vieningos ES poziciją dėl sankcijų Baltarusijos režimui svarbą. Pakalbėjome apie tai, kokios priemonės padėtų užtikrinti ES sienų apsaugą. Prancūzai pritaria, kad tokia migracijos politika, kokią ES turi šiuo metu, nebeefektyvi, jeigu norime atremti įžūliai viską paminančius autoritarinius režimus.

Svarbu, kad dabartinių iššūkių kontekste turime stiprių sąjungininkų, kuriais galime pasikliauti. Kaip ir jie mumis – prancūzai labai vertina mūsų sprendimą jungtis prie jų karinės misijos Sahelyje. Be abejo, paskutinį žodį dėl to dar tars mūsų Seimas. Kalbant apie skirtumus, natūralu, mūsų požiūris į bendravimą su Rusija skiriasi, tačiau susitikimų metų jautėsi prancūzų pagarba mūsų principingumui, o ir jų požiūris į kontaktus su Rusija nėra paviršutiniškai naivus, greičiau – racionalus, be iliuzijų.

Visos išvardintos temos buvo aktualios ir interviu Le Figaro žurnalistui metu. Iš jo klausimų jautėsi, kad tematiką jis mato objektyviai, nėra paveiktas Rusijos ar Baltarusijos propagandos.

Puikiu reziumuojančiu akcentu tapo bent porą valandų trukęs susitikimas su Paryžiaus lietuvių bendruomene. Taip, nebuvo lengva atsakyti, kada mūsų Seimas bus pribrendęs priimti Partnerystės įstatymą. Atsakiau nuoširdžiai, kuo tikiu – šį tikslą mes galime pasiekti šią kadenciją. Kita išeivių viltis – dviguba pilietybė. Gera buvo jausti, kad žmonės nori ne tik rezultato, jie pasiruošę padėti viskuo, kuo gali, kad galėtume gyventi XXI a. valstybės sampratomis.

Nelengva tokį aktyvų vizitą sutalpinti į kelis sakinius. Aš galiu tik įsivaizduoti, kiek pastangų reikėjo visiems šiems susitikimams parengti. Ačiū už puikų darbą Lietuvos ambasadoriui Prancūzijoje Nerijui Aleksiejūnui ir jo puikiai komandai!

 

Atgal