2022 m. gegužės 6 d. Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje vyko Editos Barauskienės knygos „Kovingoji Ėvė. Kaip Ieva Simonaitytė gynė lietuviškumą ir gentainius“ pristatymas.

Istorijų namuose, Lietuvos nacionalinis muziejus atvėrė parodą „Antanas Ingelevičius: kūrėjas ir miestas“.

Visa tai paaukota paslaptingų kraugerių dievų altoriams, miega kaulinės adatos kapavietėse, miega kiemų ginklai ir skitų kardai.

Daug kas ir daug ką galėtų... Jeigu norėtų, suprastų ir, žinoma, sugebėtų. Imkime gimtąją kalbą. Daug įvairiausių straipsnių, knygų. Prieštaringiausių. 

Darbštuoliai dažniausiai nukenčia nuo dykinėtojų ir slunkių.

Ką radome, tą ir paliksime. Šiukšlių tikrai netrūks...

 2022 m.  kovo 21 dieną Vilniaus Antakalnio kapinės amžinam poilsiui priglaudė poetą Algimantą Baltakį. (Jo urnos kapavietė netoli nuo Justino Marcinkevičiaus). 

  Leidykloje „Mintis“ 1974 m. pasirodė „Filosofijos istorijos chrestomatijos“ knyga; xix xx amžių Vakarų Europos ir Amerikos filosofija“.(Daugumą filosofų staipsnių iš anglų kalbos išvertė filosofas Rolandas Pavilionis

Akmenės rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje parengta Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjungos valdybos pirmininkės, Stasės Niūniavaitės vardo literatūrinės premijos laureatės,poetės Dalios Milukaitės – Buragienės kraštotyrinė spaudinių paroda „Dėsiu žodžių prasmę į eilėraščių puokštę“.

Lietuvių PEN centras ir Kultūros ministerija skelbia, kad „Metų vertėjo krėslo“ premija už 2021 metais išleistą geriausią grožinės literatūros vertimą į lietuvių kalbą yra paskirta vertėjui Alfonsui Tekoriui.

Šiandien kaip niekada svarbu pažvelgti ir į savo šaknis – ar jos būtų lietuviškos, ar kitos tautos, gyvenusios ar tebesančios Lietuvos žemėje.

  Jaukų ir užburiantį vasario 11 d. vakarą susirinkome  šiltoje parapijos koplyčioje. Čia vyko Ritos Bijeikytės-Gatautės poezijos  pristatymas.

2022 m. vasario 25 d.  Vilniaus knygų mugėje  vyko  knygos (lietuvių ir anglų kalbomis) „Užrašyti žodžiai liudija: 1941 m. tremtinių ir politinių kalinių dienoraščiai ir atsiminimai“ pristatymas.  

Dienoraščiai visada turi gerą atmintį.

2022 m. sausio 29 d. į metinę konferenciją, Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčią Papilio g., rinkosi Lietuvos laisvės armijos karių ir rėmėjų sąjungos organizacijos nariai. 

 Lietuvos valstybės atkūrimo dieną pasitinkantis Kaunas šiemet kviečia švęsti iškilmingai ir ryškiai. Vasario 16-osios išvakarėse ir šventinę dieną kauniečių bei miesto svečių lauks patriotiškumo jausmą puoselėjantys renginiai.

Šiomis dienomis Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų Parodų centre – neįprastas sujudimas. Iš Ukrainos, Lvovo miesto, atvežtos įspūdingos vėlyvojo Baroko skulptūros, sukurtos XVIII amžiuje. Restauratorių ir parodos kuratorių po kelionės kruopščiai apžiūrėti Baroko epochos šedevrai iškart keliauja į Valdovų rūmų muziejaus Parodų centro sales. Tarptautinės parodos „Baroko skulptūros mistika: Johanas Georgas Pinzelis ir kiti XVIII a. Lvovo meistrai“ atidarymas numatytas kitą savaitę, 

Seimo Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ kandidatų vertinimo komisijos posėdyje ketvirtadienį apsvarstyti pateikti kandidatai ir slaptu balsavimu išrinkti 2022 metų Gabrielės Petkevičaitės-Bitės atminimo medalio „Tarnaukite Lietuvai“ laureatai. Už filantropinę veiklą, ypač jaunų žmonių saviraiškos skatinimą ir rėmimą: Akmenės rajono moterų klubas „Akmenietė“; Juozapas Romas Liekis; Jolanta Pupkienė; Zita Rimkuvienė. Už parlamentarizmo tradicijų puoselėjimą, pilietiškumo ir demokratijos skatinimą: Leonas Jankauskas; Vytautas Martinkus; Leonas Milčius; Vaclovas Vingras.

 Kultūros ministras Simonas Kairys įsakymu patvirtino Nekilnojamųjų kultūros vertybių tvarkybos darbų (paveldotvarkos) finansavimo 2022–2024 metų programą. Šių metų biudžete šalies paveldo tvarkybai iš viso numatyta daugiau kaip 8 mln. eurų. Iš jų 5 mln. 883 tūkst. eurų skirti minėtai paveldotvarkos finansavimo programai – net 1 mln. 250 tūkst. eurų daugiau negu pernai. Dar 1,8 mln. eurų šiemet numatyta privačių valdytojų objektų tvarkybos finansavimui, 320 tūkst. eurų – kilnojamųjų vertybių išsaugojimui.

Tai buvo Brežnevo laikais. Užsigeidžiau naujos žieminės kepurės, nes sena jau nutriušusi, nublukusi, tad gėda su ja ir į gatvę išeiti.