Kultūra, menas

2022.02.28. PATS GRAŽIAUSIAS PORTRETAS PIEŠIAMAS SVAJONĖSE. Miniatiūros, sentencijos

Reda Kiselytė

Rokiškis

Dienoraščiai visada turi gerą atmintį.

Jis kolekcionavo kalendorius, bet metai ir nekolekcionuojami gulė ant jo pečių.

Ir plėšikas turi savo sėkmės istoriją.

Pardavęs vasaras, turtuoliu netapo...

Vartai į platųjį pasaulį irgi turi savo kainą.

Gyvenimas ir svarstyklės vaitoja nuo sunkumų.

Šlovė ir gėda turi savas biografijas.

Kartais net ir pats kantriausias angelas gali Tau atsukti nugarą.

Vanduo numalšina troškulį, bet širdies troškuliui nepadeda...

Ir gyvenimo džiaugsmas turi nuodėmių.

Gavęs atlyginimą, sutrumpino sau gyvenimą...

Pačios brandžiausios apybraižos rašomos apie išėjusius...

Gyveno lyg pasakoje, bet vis tiek ilgėjosi realybės.

Ėjo tėvų pėdomis, bet savųjų taip ir nepaliko...

Net pačius tvirčiausius sparnus pakerpa pinigų skonis.

Savyje žodžiais griovė visą pasaulį, bet viešai prabilti trūko drąsos.

Ne visada linksmas veidas reiškia besijuokiančią širdį.

Save įveikti visada sunkiausia.

Patys didžiausi patriotai mažiausiai myli gimtinę.

Nelaimės nepaiso nei metų laikų, nei mūsų nuotaikų.

Dažnai praeiname pro išminties aruodus, jų taip ir nepastebime.

Liūnui nereikšmingi mūsų nuopelnai ir titulai.

Narsuoliai irgi turi baimės jausmą.

Kas, kad jis mokėjo kelias užsienio kalbas, bet su žmona bendros kalbos taip ir nesurado...

Net ir pats gražiausias žydėjimas turi savus skaudulius.

Kas, kad minkšta tešla, bet pyragėliai kieti.

Apgavo savus, bet ir sau užvėrė vartus...

Šiukšlės irgi turi savas vizijas.

Naktis sėja baimę, bet ir augina viltį...

Ne visada dovanų dėžutę gauni iš meilės.

Žvėrys irgi mėgsta švelnumą, bet pagal savąjį protą.

Pats gražiausias portretas piešiamas svajonėse.

Jo meilės žodžiai nebetilpo į „Dabartinės lietuvių kalbos žodyną“.