Remiantis Lietuvos statistikos departamento paskelbtais išankstiniais duomenimis, metinė infliacija pagal suderintą vartotojų kainų indeksą lapkričio mėn. mažėjo antrą mėnesį iš eilės ir sudarė 21,4 proc.

Prieš kelis šimtmečius gyvenęs anglų rašytojas Samuelis Džonsonas sakė: „Labiausiai patenkintas yra žmogus, kuris pinigus ir išleidžia, ir taupo – jis gauna abu malonumus“. Bėda ta, kad visuomenėje vis dar gajus įsitikinimas, kad taupyti nėra malonu, priešingai – tai savęs ribojimas. 

Šalies visuomenės nerimas įvairiose srityse 2022-aisiais, lyginant su 2019-aisiais, išaugo. Tokius duomenis rodo šiemet draudimo bendrovės ERGO ir tyrimų centro SKDS atliktas saugumo indekso tyrimas. 

Lietuvoje per metus maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos paaugo net 33% (sparčiau nei Lietuvoje maisto kainos auga tik V. Orbano Vengrijoje (43%) - kone dvigubai sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis (17%). 

Rusijos karo prieš Ukrainą ir energijos kainų šoko akivaizdoje Lietuvos ūkis demonstruoja atsparumą, nors kitais metais ekonomikos augimas lėtės. 

Per pandemiją išryškėjęs būsto rinkos spurtas lėtėja – sudaromų sandorių skaičius grįžta į priešpandeminį 2019 m. lygį. Vis dėlto, nekilnojamojo turto (NT) kainoms didėjus sparčiau nei gyventojų pajamoms, būsto įperkamumas mažėja. Apie tai buvo kalbėta vykusioje dešimtojoje Lietuvos banko nekilnojamojo turto konferencijoje.

JTO skelbia, kad pasaulio gyventojų skaičius pasiekė 8 milijardus, o 2100 metais žemėje gyvens jau virš 10 milijardų žmonių. Tačiau gyventojų skaičiaus augimas nebus tolygus:

Rodos, dar vakar kalbėjome apie sunkią ekonominę krizę, o šiandien jau baiminamės ekonomikos perkaitimo. Tačiau šis nerimas gali būti perdėtas 

Lietuvos mokesčių sistemos "gyvulių ūkis" neliko nepastebėtas ir Pasaulio Banko rekomendacijose, cituoju "The Lithuanian tax system is characterized by differential (schedular) taxation

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

Kone pusė šalies gyventojų (45 proc.) pastebi, kad jų aplinkos žmonės pradėjo taupyti, ruošdamiesi galimam ekonomikos nuosmukiui, atskleidžia „Inspired UN“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. 

Šių metų trečiąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika augo, tačiau didesnių ar mažesnių sunkumų patyrė visi pagrindiniai sektoriai.

Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) paskelbė, kad Rusijos invazija į Ukrainą paskatino investicijų į atsinaujinančią energetiką augimą, tad iškastinio kuro era baigsis greičiau nei manyta iki šiol

Šį ketvirtadienį, spalio 27 d. Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad bazines palūkanas vėl didina 0,75 proc. punkto – iki 2 proc. lygio. 

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Lietuvos mokesčių sistemoje „yra spragų“, tad mokestinius pakeitimus jis siūlo svarstyti ne atidedant, o numatant ilgesnį įsigaliojimo laikotarpį.

„Swedbank“ ekonomistai prasčiau vertina didžiųjų pasaulio ekonomikų augimo perspektyvas, tačiau gilaus ir ilgalaikio ekonomikos įšalo neprognozuoja.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba spalio 27 d. posėdyje žengė dar kelis svarbius žingsnius, mažindama skatinamąjį Eurosistemos pinigų politikos pobūdį tam, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu sugrįžtų iki 2 proc. lygio.

Seimo Biudžeto ir finansų komitete  pristatyta Lietuvos banko išvada dėl 2023 m. biudžeto projekto poveikio kainų stabilumui ir pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu.

Lietuvos statistikos departamento buvo paskelbti 2022 m. antrojo ketvirčio valdžios sektoriaus (toliau – VS) finansų duomenys rodo, kad pajamoms toliau augus sparčiau už išlaidas, VS finansų padėtis gerėjo. 

Pasaulio finansų rinkose tęsiasi dideli svyravimai – investuotojai laukia duomenų apie lėtėjančią JAV ekonomiką, tačiau šios šalies darbo rinka toliau demonstruoja atsparumą.