EKONOMIKA
2022.10.30. G. Šimkus: reikia diskutuoti kaip šalinti Lietuvos mokesčių sistemos spragas
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad Lietuvos mokesčių sistemoje „yra spragų“, tad mokestinius pakeitimus jis siūlo svarstyti ne atidedant, o numatant ilgesnį įsigaliojimo laikotarpį.
Pasak šalies centrinio banko vadovo, Lietuvoje išlieka aukštas skirtumas tarp teorinių ir faktiškai surenkamų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) pajamų, nėra tinkamo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio, taip pat surenkama mažai aplinkosaugos mokesčių.
„Mūsų mokesčių sistemoje yra spragų, turime didelį PVM atotrūkį, (...) „gyvulių ūkį“, yra ką tvarkyti. NT mokesčio bazė labai siaura – kaip institucija matome, kad tai ne tik iš mokesčių perspektyvos svarbu, bet ir iš NT rinkos raidos perspektyvos tą reikalinga peržiūrėti“, – penktadienį žurnalistams sakė G. Šimkus.
„Mūsų šalis labai mažai surenka aplinkosaugos mokesčių, kas yra labai svarbu užtikrinant, kad žaliasis kursas būtų ne tik žodžiuose, bet po truputį ateitų ir į praktiką“, – tęsė jis.
G. Šimkaus teigimu, sutvarkyti mokesčių sistemą reiktų „geriau greičiau, nei vėliau“, nepaistant geopolitinių įtampų regione, aukštų energetikos kainų ir infliacijos.
„Turime apsispręsti, kas mums yra svarbu. Nes gerai veikianti mokesčių sistema yra mūsų finansų tvirtybės pagrindas“, – pabrėžė Lietuvos banko vadovas.
Jis siūlo, kad tam tikrus mokesčių pakeitimus būtų galima svarstyti, tačiau numatant vėlesnį jų įsigaliojimą. Pagal dabartinę tvarką visi mokestiniai pakeitimai privalo įsigalioti anksčiausiai po 6 mėn. nuo atitinkamo įstatymo priėmimo Seime datos.
„Galima galvoti, kad kai kurie mokesčių pakeitimai galėtų įsigaliotų po kurio laiko, su trimis, keturiais pereinamaisiais laikotarpiais. Bet nespręsti klausimų, manau negalima. Turime juos kloti ant stalo, diskutuoti ir priimti sprendimus“, – pabrėžė G. Šimkus.
„Sutvarkyta, veikianti mokesčių sistema, pirmiausia, yra valstybės interesas“, – pridūrė jis.
Dar praėjusių metų vasarį Finansų ministerija įsteigė Mokestinių lengvatų peržiūros darbo grupę, kurioje politikai, verslo, akademinė bendruomenė teikė ir diskutavo pasiūlymų mokestinei šalies sistemai tobulinti, tačiau konkrečių jos rezultatų vis dar nėra.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra teigusi, kad nors kitų metų biudžete numatomas proc. biudžeto deficitas yra arti 5 proc. „raudonos linijos“, papildomas apmokestinimas kitų metų pajamų ir išlaidų plane nėra numatomas.
Jos vertinimu, naujų mokesčių įvedimo idėjas bus galima apsvarstyti ateityje.
2023 m. biudžeto projekte numatyta, kad valstybės pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), valstybės skola – 43 proc. BVP.
Atgal
