EKONOMIKA
2022.11.11.Vieną žingsnį į priekį - du atgal
Žygimantas Mauricas
Ekonomistas
Lietuvos mokesčių sistemos "gyvulių ūkis" neliko nepastebėtas ir Pasaulio Banko rekomendacijose, cituoju "The Lithuanian tax system is characterized by differential (schedular) taxation <...> which leads to tax optimization at the expense of business and economic growth". Lietuvoje mokesčių dydis priklauso ne nuo uždirbamų pajamų dydžio, bet nuo mokesčių mokėtojo statuso (tipo, dydžio, veiklos ar pajamų rūšies), tad Lietuvoje iš viso yra net 72 skirtingi mokesčių režimai!!! Tokia mokesčių sistema ne tik lėtina Lietuvos ekonomikos augimą, bet ir didina neteisingumo jausmą visuomenėje, skatina nesąžiningą konkurenciją, mokesčių slėpimą bei šešėlinę ekonomiką, stabdo įmonių steigimąsi ir jų augimą (ypač statybos ir paslaugų sektoriuose, kuriuose dominuoja "savarankiškai" dirbantys arba "nuomojami" darbuotojai), didina socialinę atskirtį bei yra tikras košmaras (nightmare) mokesčių inspektoriams (ir tikras rojus mokesčių konsultantams).
.jpg)
Ką dėl to daro Lietuva? Vieną žingsnį į priekį - du atgal. Pirma, žadėtos mokesčių reformos šį pavasarį taip ir nesulaukėme - dar yra vilčių, kad jos sulauksime kitą pavasarį, bet kol kas judame priešinga kryptimi pvz. įvedėme begalę PVM lengvatų, kurios tik dar labiau sujaukė mūsų mokesčių sistemą ir padidino socialinę atskirtį (pvz. PVM lengvata centriniam šildymui didina turtinę atskirtį, o PVM lengvata viešojo maitinimo paslaugoms - pajamų atskirtį). Apie mokesčių reformos būtinumą pasisako eilė tarptautinių ir vietos institucijų pvz. Lietuvos bankas: https://www.vz.lt/.../g-simkus-mokesciu-sistemoje-klesti... . Jei nesusiimsime ir nesutvarkysime savo mokesčių sistemos, Lietuvos ekonomikos augimas gali ženkliai sulėtėti, o tai gali nubraukti mūsų viltis kada nors gyventi taip gerai, kaip Vakarų Europoje.
Tačiau mokesčių sistemos "gyvulių ūkio" sutvarkymas yra tik viena medalio pusė (tai yra elementari higiena). Svarbesnis iššūkis Lietuvai yra sukurti konkurencingą mokesčių sistemą - ypač augant tarptautinei darbuotojų migracijai (dėl išpopuliarėjusio nuotolinio darbo). Lietuva pagal kainų lygį praktiškai pasivijo ES vidurkį, tad Lietuva jau nebėra pigi šalis, todėl nuo šiol kaip lygus su lygiais turės konkuruoti su ES senbuvėmis - tiek dėl investicijų, tiek dėl darbuotojų. Kadangi Lietuva yra ES periferijoje (be to, turinti kelis geopolitiškai nestabilius kaimynus), Lietuvai nebepakaks turėti tiesiog gerą, skaidrią ir teisingą mokesčių sistemą - Lietuvai reikės turėti geriausią, skaidriausią, teisingiausią ir konkurencingiausią mokesčių sistemą. Deja, jokia tarptautinė institucija (pvz. Pasaulio Bankas) neteiks rekomendacijų Lietuvai, kaip sukurti geriausią mokesčių sistemą (teiks tik tokias, kurios priartintų mūsų mokesčių sistemą prie ES vidurkio ar Vakarų šalių vidurkio), tad šį darbą turime padaryti patys - panašiai, kaip 1987-aisias metais jį padarė Airija, vos per dešimtmetį iš periferinės ES valstybės tapusi Keltų tigrų (Airijos BVP vienam gyventojui yra antra pagal dydį ES, o vidutinis darbo užmokestis "į rankas" - trečias pagal dydį ES)
Ką padarė Airija 1987 metais?
1. Tallaght strategija (1987): Partijų susitarimas netrukdyti viena kitai vykdyti svarbių ekonominių reformų
2. Pairtíocht sóisialta (1987): Darbdavių, darbuotojų ir vyriausybės susitarimas kelti darbo užmokestį mainais į mažesnę mokesčių naštą
3. Aktyvi/agresyvi institucijų veikla, siekiant pritraukti užsienio investuotojus (IDA Ireland, IFSC, EI)
4. Išmintingas ES paramos panaudojimas: Airija didžiausią dalį paramos skyrė žmogiškųjų išteklių/švietimo programoms
Koks rezultatas?
Airija įstojo į ES 1973 metais. Airijos BVP vienam gyventojui siekė 60% ES vidurkio
Nuo 1973 iki 1987 metų (per 14 metų) Airijos BVP vienam gyventojui išaugo nuo 60% iki 65% ES vidurkio
Nuo 1987 iki 2001 metų (per 14 metų) Airijos BVP vienam gyventojui išaugo nuo 65% ES vidurkio iki 125% ES vidurkio
Atgal
