VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

EKONOMIKA

2022.10.28. Lietuvos banko išvada dėl 2023 m. biudžeto projekto

Seimo Biudžeto ir finansų komitete  pristatyta Lietuvos banko išvada dėl 2023 m. biudžeto projekto poveikio kainų stabilumui ir pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu.

  • Biudžeto projektas nekelia rizikos pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu. Suplanuoti rodikliai turės teigiamos įtakos įmonių ir gyventojų finansiniam atsparumui, tačiau didėsiantis valstybės įsiskolinimas apribos fiskalinę erdvę ir galimybes mažinti nenumatytų iššūkių poveikį ekonomikai ateityje.
  • Numatytų rodiklių poveikis kainų raidai: 1) gyventojų pajamas didinančios priemonės (neįskaitant elektros ir dujų kompensacijoms numatytos sumos) infliaciją 2023 m. padidins 0,2–0,6 proc. punkto, o 2024 m. – 0,1–0,7 proc. punkto; 2) jeigu elektros ir dujų kompensavimo priemonės bus panaudotos visa planuojama apimtimi, jos turės reikšmingą (2–3 proc. punktų) mažinantį poveikį infliacijai ir tokiu atveju bendras biudžeto projekto poveikis 2023 m. infliacijai bus mažinantis.
  • Planuojamas elektros ir dujų kainų kompensavimo mechanizmas yra platus, todėl fiskaline prasme brangus ir socialiai mažai teisingas. Dėl to Lietuvos bankas siūlo svarstyti priemones, kurios kompensavimo mechanizmą padarytų tikslesnį ir socialiai teisingesnį. Didėjančios energijos kainos keičia vartotojų paskatas vartoti, o elektros ir dujų kainų padidėjimo kompensavimas, priešingai, mažina paskatas imtis energijos taupymo arba efektyvesnio jos naudojimo priemonių. Todėl suplanuotas kompensacijų mechanizmas galėtų būti papildytas taip, kad sudarytų sąlygas kompensuoti tik minimalaus poreikio neviršijančio elektros bei dujų suvartojimo sąskaitos padidėjimą, o už nustatytą minimalų suvartojamą kiekį viršijantį suvartojimą būtų mokama visa kaina. Tai būtų panašus modelis, kuris taikomas geriamojo ir karšto vandens išlaidų kompensacijų atveju.
Atgal