EKONOMIKA
2022.10.31. Dar vienas agresyvus ECB palūkanų pakėlimas rinkų nebenustebino
Rolandas Rodzis, „Swedbank“ Finansinių produktų pardavimų specialistas
Šį ketvirtadienį, spalio 27 d. Europos centrinis bankas (ECB) paskelbė, kad bazines palūkanas vėl didina 0,75 proc. punkto – iki 2 proc. lygio. Tokio žingsnio tikėjosi daugelis rinkų dalyvių, o tarpbankinės EURIBOR 6 mėn. laikotarpio palūkanos šį lygį buvo pasiekusios dar spalio viduryje. Pagrindinis klausimai šiuo metu – kokio pakėlimo tikėtis per gruodžio mėnesį vyksiantį susitikimą ir kaip ilgai tęsis ECB ryžtas taikyti griežtą pinigų politiką.
Toliau siaučianti infliacija
Šis ECB palūkanų pakėlimas turbūt mažai ką nustebino. Beprecedentį žingsnį ECB žengė rugsėjo mėnesį, kuomet pirmą kartą per savo istoriją bazines palūkanas pakėlė 0,75 proc. punkto. Per ankstesnius palūkanų didinimo ciklus jos buvo keliamos po 0,25-0,5 proc. punkto.
Poreikį agresyviai didinti bazines palūkanas ECB skatina du veiksniai – toliau siaučianti infliacija ir spaudimas bent iš dalies atkartoti Federalinio rezervų banko (FED) pinigų politiką JAV, taip pristabdant euro silpnėjimą JAV dolerio atžvilgiu.
Infliacija euro zonoje toliau augo ir rugsėjo mėnesį priartėjo prie pat dviženklio skaičiaus ribos – 9,9 proc. Toks infliacijos rodiklis 5 ir daugiau kartų viršija ECB tikslą išlaikyti infliaciją maždaug 2 proc. lygyje ir taip diktuoja dabartinį pinigų politikos tempą. Baltijos šalyse infliacija jau kurį laiką viršija 20 proc. ribą.
FED palūkanų didinimo ciklą pradėjo dar šių metų pavasarį ir bazines palūkanas iki šiol didina sparčiausiu tempu per pastaruosius kelis dešimtmečius. „Swedbank“ analitikai prognozuoja, kad lapkričio 2 d. laukia dar vienas 0,75 proc. punkto bazinių palūkanų padidinimas, po kurio bazinės palūkanos JAV priartės prie 4 proc. ribos.
Kainų augimą pažaboti užtruks
Infliaciją euro zonoje lemia pabrangę energijos ištekliai (apie 40 proc. įtakos), aukštos maisto kainos, tiekimo sutrikimai ir po pandemijos atsigavusi paklausa. Prognozuojama, kad didžiausi išbandymai euro zonos ekonomikos gali laukti šių metų pabaigoje ir kitų metų pradžioje, kai energinių išteklių naudojimas dėl poreikio šildytis smarkiai išauga.
Kaip pastebi ECB, infliacija išliks virš tikslinio 2 proc. lygio ilgesnį laiką, o centrinio banko tikslas yra ją sumažinti iki minėto dydžio vidutiniuoju laikotarpiu. Tai greičiausiai reiškia bent kelerių metų perspektyvą ir kiek nuosaikesnę pinigų politiką ateityje.
Šiuo metu ECB yra pasirengęs toliau griežtinti pinigų politiką, kad pirmiausia pažabotų infliacijos lūkesčius, o galiausiai ir pačią infliaciją. Gruodžio mėnesį laukiama dar vieno ECB bazinių palūkanų padidinimo, kuris turėtų sudaryti 0,5 proc. punkto.
Sparčiai brangsta skolinimasis
Finansų rinkų dalyviai į ECB palūkanų padidinimą reagavo neutraliai – pagrindinis Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ ketvirtadienio prekybos sesiją užbaigė praktiškai nepakitęs.
Vis dėlto didėjančios bazinės palūkanos tiesiogiai veikia skolinimosi kainą ir privačiam sektoriui, ir vyriausybėms. Pavyzdžiui, 6 mėn. trukmės EURIBOR rodiklis spalio 27 d. jau siekė apie 2,1 proc., nors vos prieš pusmetį jis buvo neigiamoje teritorijoje. Tikėtina, kad dar iki šių metų pabaigos šis rodiklis viršys 2,5 proc. ribą.
Didėjančios palūkanų normos paveikė ir Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių kainą. Praėjusią savaitę 5,5 metams 900 mln. eurų emisiją šalies vyriausybė išplatino už 4,283 proc. palūkanas. Prieš pusę metų Lietuva rinkose galėjo skolintis už 1,85 proc. metines palūkanas.
Kita vertus, euro zonos šalių ekonomikos, skirtingai nei JAV, jau greičiausiai yra įžengusios į recesijos teritoriją, todėl agresyvi ECB laikysena gali trukti trumpiau, nei dabar tikimasi. „Swedbank“ ekonomistai linkę manyti, kad bazinės ECB palūkanos bus padidintos iki 2,5 proc. lygio, o kitų metų pabaigoje jos bus pradėtos mažinti.
