Paskutinį spalio savaitgalį žygeiviai, jų draugai rinkosi Skirsnemunėje (Jurbarko r.), ten vyko tradicinis „Vėlinių žygis“. Ten vykdami, keliautojai iš Panevėžio, Pasvalio  pakeliui sustojo Vilkijoje (Kauno r.), aplankė Antano ir Jono Juškų etninės kultūros muziejų.

Arkliai laikomi dėl gražumo, jei susižaloja - atiduoda į mėsos kombinatą. Jais naudojasi turistai. Jeigu kas nors arklį išveža už Islandijos ribų, atgal jo neįsileidžia, toks yra vyriausybės įstatymas.

Perskridę visą Europą laimingai nusileidome Reikjaviko tarptautiniame oro uoste Keflavike. Tai paslaptingoji geizerių šalis – Islandija! Islandija - sala šiaurės Atlanto vandenyne prie šiaurės poliaračio.

Rugsėjo 22-osios popiete Panevėžio žygeiviai rinkosi į tautodailininko, kraštotyrininko, Paįstrio krašto metraštininko Bronislovo Mažylio sodybą Baroniškių kaime (Panevėžio r.). Pirmiausia apžiūrėtas kieme stovintis, Bronislovo restauruotas, naujam gyvenimui prikeltas, 1928 metų Paįstryje pastatytas Laisvės stogastulpis – kryžis. Dabar Paįstryje stovi šio paminklo kopija  ir vykta prie paminklų.

Internetinėje svetainėje lsdpvilniausrajonas.lt žinutės apie bičiulių „susilėkimą“ laukta senokai. Po ilgų svarstymų KUR, KADA IR KAIP, nutarta sąskrydį organizuoti ne kur kitur, o Europos geografiniame centre. Į internetinę rajono bičiulių svetainę atskriejo tokio turinio žinutė: „II  Vilniaus r. skyriaus sąskrydis “Vilnijos krašto spalvos” vyks Europos geografiniame centre (Girijos k., Nemenčinės sen., Vilniaus r.) 2013 m. rugsėjo 21 d. Sąskrydžio pradžia 11 val.

„Būti pirmiems visuomet įdomiausia ir sunkiausia,“ – rugsėjo 17 d. Lietuvos kariuomenės Jungtiniame štabe Vilniuje susitikime su žiniasklaidos atstovais sakė iš Europos Sąjungos mokymo misijos Malyje grįžęs štabo seržantas Vidmantas Stramiela.

Rugsėjo 20 d. aikštėje prie Krašto apsaugos ministerijos Vilniuje vyko Lietuvos vadovaujamos Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupės veiklą užbaigusių karių (PAG-17) sutikimo ir apdovanojimo ceremonija. Šiuo renginiu buvo oficialiai pažymėta aštuonerius metus trukusios Lietuvos didžiausios ir pirmosios savarankiškos tarptautinės misijos pabaiga.

Medininkus, nutolusius nuo sostinės apie 30 km., visai nesunku pasiekti. Sėdai į autobusą, kuris paprastomis dienomis iš Vilniaus autobusų stoties išvyksta net 11 kartų (kažkodėl šeštadieniais ir sekmadieniais tik atitinkamai 4 ir 2 kartus) ir neilgai trukus -  jau vienoje iš aptvarinių LDK pilių, skirtoje gynybai nuo išorės priešų.

Išankstiniais duomenimis, šiemetinę liepą palyginti su praėjusia, į šalies oro uostus atvyko ir iš jų išvyko 10,4 proc. daugiau keleivių. Lietuvos oro bendrovių lėktuvais keleivių vežta 54,7 proc. daugiau.  

Pirmą kartą Kaune viešėjęs garsus airių kelionių rašytojas Brendanas Hardingas kelionės įspūdžiais pasidalijo su savo tinklaraščio skaitytojais. Labiausiai Kaune svečią sužavėjo Velnių muziejus (Nacionalinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus filialas), vaizdas nuo Prisikėlimo bažnyčios stogo ir Laisvės alėja - „ilgiausia Rytų Europoje pėsčiųjų gatvė, kur lėtai slenka laikas".  

Čia XVI a. studijavo M. Mažvydas. Jame 1718–1944 m. veikė Lietuviųkalbosseminaras. Steindammo bažnyčioje lietuviškai pamokslus sakė žymūs lietuvių raštijos ugdytojai. Lietuvių raštijai, kultūrai, dvasiniam gyvenimui nusipelnė daugelis universiteto auklėtinių kunigų ir kt. profesijų žmonių, dirbusių M. Lietuvoje

Tarsi tik akis pravėrus po būties gelmes varstančio sapno. Tačiau vėl iškart kojos lengvai nešiojo po Tikai rūmų griuvėsius, nedidukus jų kambarėlius su durų kiaurymėmis, spėliojant prieš šimtus metų čia sruvusios kasdienybės vaizdus. Vėl nešėmės po aikštes, kur anuomet vyko triukšmingi turgūs, žaidimai, aukos dievams.

Gumbinėje skaniai papietavome lietuvio įsteigtame restorane „Aelita“. Apžiūrėjome žemės ūkio kolegijos salėje prof. Otto Haicherto puikią freską „Karaliaus Fridricho Vilhelmo I susitikimas su kolonistais iš Zalcburgo Prūsijoje“ (1913, restauruota 2008 05 25), išklausėme įdomų vietinio gido pasakojimą apie jos atsiradimą ir restauraciją. Zalcburgiečiai buvo liuteroniško tikėjimo tremtiniai. Gumbinėje ant postamento stovi K. Donelaičio biustas (2004 09 25, vietos skulpt. Nikolajus Tiščenka ir Vitalijus Chvalėjus). Džiugina kai kurie išlikę (atstatyti) senieji pastatai – buvusios Gumbinės apskrities administracijos pastatas su laikrodžiu ir kurantais, miesto simboliu tapusio briedžio bronzinė skulptūra, pastatyta 1912 m.

2013 m. liepos 20 d. Lietuvos reformacijos istorijos ir kultūros draugija kartu su Lietuvos bajorų karališkąja sąjunga autobusu iš Vilniaus Lukiškių aikštės išvyko į dviejų dienų ekskursiją „Donelaičio žemės įkvėpimas...“ maršrutu Vilnius-Tolminkiemis-Gumbinė-Lazdynėliai-Ragainė-Tilžė-Raušiai-Karaliaučius-Įsrutis-Vilnius. Puikia kelione pasirūpino VšĮ „Ditmos projektai ir Ko“. Ekskursijos vadovu buvo Aleksas Bartnikas – tai buvęs Įsruties (Černiachovsko) pedagoginės kolegijos direktorius, kraštotyrininkas, lietuvių kultūros puoselėtojas, dabar Karaliaučiaus (Kaliningrado) srities lietuvių kalbos mokytojų asociacijos pirmininkas.

Iki šios dienos Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos lėšomis jau atnaujinti 24 Lietuvos kultūros paveldo objektai, 36 kultūros paveldo pritaikymo turizmui projektai dar įgyvendinami.

Leidomės į šią kelionę, kaip jau ne kartą, dviese su dukra. Jai, kaip ir man, tebuvo įmanoma atsiplėšti laisvo laiko tik savaitę. Ruošiausi kelionei vis įpuldama į Vilniaus verbų sekmadienio šurmuliuojančią Didžiąją gatvę. Trumpam suskausdavo širdį ir toliau ruošiausi į Gvatemalą ir į Hondūro pasienyje garsųjį Copan.

Dieveniškių istorinis regioninis parkas gali pasigirti ne tik išsaugotomis gamtos vertybėmis, unikaliais kultūros paveldo objektais, bet ir išlikusiais gatviniais kaimais, kurių šiame krašte skaičiuojama dešimtimis. Valstybės saugomi Poškonių, Rimašių ir Žižmų gatviniai kaimai yra įtraukti į penkiolikos vertingiausių Lietuvos kaimų sąrašą, o juose išlikusios autentiškos sodybos ir akmeninis gatvių grindinys mena XIX a. pabaigą.  

Minint Atlanto nugalėtojų –  Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydžio jubiliejinius metus, su Lietuvos Sąjūdžio Kauno tarybos narių grupe (R. Kaminskas, Z. Tamakauskas, D. Bikuličius R. Kazakevičius, G. Grėbliauskienė ir kiti) apsilankėme Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos centriniuose rūmuose, kurie tampriai susiję su mūsų tautos didvyrių vardu. Čia žuvusių lakūnų kūnai buvo balzamuoti.

Pakelyje ant smėlio kauburio, stulpo ar stogo – po gandrą, jų šiemet beveik kiekvienoje sodyboje. Jei baltųjų gandrų kolonijoje kasmet vidutiniškai 33 gandralizdžiai, šiermet – net 36. Pravažiuojame Rietavo bažnyčios bokštus. Būtent čia Lietuvoje įkurtas I-sis telegrafas, uždegta pirmoji elektros lemputė (elektrinė), garsi muzikos mokykla, žemaitukų veislynas (yra ir dabar).

O į Valakampius (Valakupius), esančius netoli Vilniaus centro, kairiajame Neries krante, vieną vasaros prisodrintą dieną  varai (dabar madinga taip sakyti kur nors einant ar važiuojant).