VALSTYBĖS LAIKRAŠTIS. ĮSTEIGĖ DR. J.BASANAVIČIUS 1917 M. VASARIO 28 D..

Kelionės

10 18. Prisimintas 1863 m. sukilimas ir paminėta baltų vienybės diena

Ona Striškienė

Panevėžio žygeivių klubo narė

Rugsėjo 22-osios popiete Panevėžio žygeiviai rinkosi į tautodailininko, kraštotyrininko, Paįstrio krašto metraštininko Bronislovo Mažylio sodybą Baroniškių kaime (Panevėžio r.). Pirmiausia apžiūrėtas kieme stovintis, Bronislovo restauruotas, naujam gyvenimui prikeltas, 1928 metų Paįstryje pastatytas Laisvės stogastulpis – kryžis. Dabar Paįstryje stovi šio paminklo kopija  ir vykta prie paminklų.

Prie paminklo 1863m. sukilimui Gegužinės kaime, kalba Br. Mažylis (II-ras iš kairės). Nuotr. Onos Striškienės

Pirmiausia sustota Gegužinės kaime prie paminklinio akmens, skirto 1863 metų sukilimo kovoms atimti. Buvo uždegtos žvakelės, pakelta Lietuvos vėliava, kalbėjo Bronislovas Mažylis, Algimantas Stalilionis, Asta Glušokienė, dainavo Paįstrio folkloro ansamblis „Kultuvė“.

Rudeniškai šlapiais kaimo keliais pasiekta Mitabynės kaime esanti Dievo pušis. Pušis yra ant trijų kaimų: Jutiškių, Įstricos, Mitabynės ribos. Visais laikais šis Medis buvo kaip orientyras ar susitikimų vieta. Šis medis – seniausias Žaliosios girios medis, menantis netoliese buvusias 1863 metų sukilimo stovyklavietes. Į jį 1933 metais Mitabynės pavasarininkų  organizacijos jaunimas įkėlė koplytėlę ir su iškilmėmis ją pašventino. Dabar pušyje – Bronislovo Mažylio sukurta koplytėlė su rūpintojėliu. Prie jos yra dekoratyviai drožinėta lenta su aprašymu. Pokary netoliese apsistodavo partizanai. Prie Pušies kalbėjo Bronislovas Mažylis, Ona Jankevičiūtė-Striškienė, Panevėžio kraštotyros muziejaus restauratorius Stanislovas, kunigo Antano Mackevičiaus laiškus, poetų eiles skaitė Juozas Braidokas. Partizanų dainas dainavo folkloro ansambliečiai, jiems pritarė žygyje dalyvavusieji. Temo toli mišku nuaidėjo daina, ne vienam užgniaužusi kvapą, išspaudusi ašaras, sukėlusi daug minčių pamastymui.

Tylūs ir susikaupę nuo Dievo pušies ėjome į netoliese buvusią Juozo Savicko sodybą. 1945 m. vasario 2d. netoli sodybos partizanai susidūrė su tą dieną mišką šukavusių kareivių būriu. Žuvo būrio vadas Petras Kulbis-Aukštuolis ir keturi partizanai, buvo išžudyta Juozo Savicko šeima, netoliese nušautas jų kaimynas Anicetas Jurkevičius. Čia yra Savickų kapas, buvusioje jų sodyboje yra paminklų kompleksas, kurį kūrė Bronislovas Mažylis, jam talkininkavo žygeiviai, žuvusiųjų giminės. Kalbėjo kraštotyrininkė, gimusi šiame Mitabynės kaime, Ona Jankevičiūtė Striškienė. Prie paminklų buvo uždegtos žvakės, prie kapo pasimelsta.

Aplankėme Baroniškių kaime 2011 metais pastatytų akmeninių paminklų kompleksą šešiems šio kaimo teritorijoje žuvusiems partizanams.

Jau sutemus grįžta į Baroniškius. Ant Baroniškių kalvos (jos aukštis 58,3m. virš jūros lygio) buvo sukurtas, Baltų vienybės dienai skirtas, laužas. Apie Baltų tautas, jų istoriją kalbėjo Algimantas Stalilionis, Bronislovas Mažylis, Donatas Golubevas, Ona Rimkuvienė. Eiles deklamavo Zinaida Dilytė-Jurėnienė, apie knygas, aprašančias mūsų tautos istoriją, kalbėjo Gražina iš Panevėžio. Folkloro ansamblio dainas, keitė žygeivių dainos. Perleidžiant ratu per rankas, draugiškai ir su palinkėjimais šalia stovintiems, buvo pasidalintas duonos kepalas bei giros indas. Skambant akordeonui sušoktas ne vienas senovinis šokis, juos užvedinėjo žygeivė Dalia Naudžiūnaitė.

Prie paminklo žuvusiems partizanams Mitabynės kaime, kalba Ona Stiškienė. Nuotr. Dalios Naudžiūnaitės

Po to eita prie didžiulio šiaudinio ožio, kurį kelias dienas kūrė, statė baroniškiečiai. Dienomis jis buvo matomas iš tolo, net ir sutemus galėjai įžiūrėti jo gražią povyzą ir didžiulius ragus. Kai kuriems siūlant palikti šį gražuolį, jis buvo sudegintas rudens lygiadienio proga. Dabar saulelė tekės vis vėliau ir vėliau, kils vis žemiau, įsitvirtina ruduo.

Dar susiburta bendrai arbatai, buvome pavaišinti karšta, nepaprastai skania moliūgų sriuba. Išsiskirstydami žadėjo susirinkti ir vėl, bet rinktis ne popiet, o ryte, kad būtų galima aplankyti daugiau atminties vietų, nes jų Paįstrio krašte, kaip niekur kitur gausu. Tada būtų galima ilgiau pabendrauti, pakalbėti, nes žygeiviai kiekvienam žygiui, susiėjimui išsamiai pasirengia, iš jų grįžti sutvirtėjęs, pailsėjęs.

Atgal