Kelionės
10 25. Paslaptingoji geizerių šalis (1 dalis)
Vytautas Kuprys
Perskridę visą Europą laimingai nusileidome Reikjaviko tarptautiniame oro uoste Keflavike. Tai paslaptingoji geizerių šalis – Islandija! Islandija - sala šiaurės Atlanto vandenyne prie šiaurės poliaračio. Jos plotas – 103000 kv. km, tai beveik du kartus didesnis už Lietuvos. Joje gyvena tiktai apie 300 tūks. gyventojų su sostine Reikjaviku, kuriame gyvena 114 tūkst. gyventojų. Šalis suskirstyta į 8 regionus. Gyventojai kalba islandų kalba, piniginis vienetas Islandijos - krona. 1 Lt - apie 48 Isk., 1 Eur – apie 168 Isk. Laiko skirtumas su Lietuva – 3 val.
Islandija – viena mažiausių ir atkampiausių pasaulio šalių, susikūrusi saloje tarp Atlanto vandenyno ir atšiauriųjų Grenlandijos bei Norvegijos jūrų, pusiaukelėje tarp Europos ir Amerikos. Tai ledo ir ugnies šalis, verčianti džiaugtis jos grožiu ir kiekvieną dieną nerimauti dėl oro sąlygų kaitos. Čia gyvena vikingų palikuonys – islandai. Šalis labai išsivysčiusi, yra maža, gyvybinga, veržli ir puikiai savarankiškai besitvarkanti valstybė. O svarbiausia čia vis dar galima sutikti unikalių, civilizacijos nepaliestų ir kvapą griaužančių gamtos stebuklų.
Šalyje daug įlankų, pusiasalių, gilių fiordų, salų, iš kurių didžiausios Heimaey, Hriseu ir Hjorsey.
Dyzholaey paukščių uolos
Sala sudaryta iš magninių ir vulkaninių uolienų (daugiausia bazaltų), tufų ir kt. Vyrauja kalnai ir aukštumos, tik 7 proc. paviršiaus užima lygumos, daugiausia upių pakrantėse. Aktyvus vulkanizmas, gausu ugnikalnių (kai kuriuos dengia ledynai), geizerių (Didysis, Strokkuras), karštųjų versmių, solfatarų (sieros išsiveržimas), geoterminių anomalijų. Saloje yra 26 aktyvus ugnikalniai. Aktyviausi iš jų: Hekla, Grimsotnas, Katla ir kt. Aukščiausias kalnas, kartu ir ugnikalnis, yra Hvanadelshnukuras – 2119 m. Būna žemės drebėjimų. Gausu lavos laukuose. Važiuodami iš oro uosto Keflavike į Reikjaviką, kurio atstumas 50 km, už lango matosi vien tik lavos laukai, padengti pilkomis samanomis. Jokio medžio ar medelio nesimatė. Ir tikrai, ant ko jie galėtų augti? Kai kuriose vietose neauga net žolytė. Per lavą padengta samanomis giežtai draudžiama vaikščioti, nes samanos padengia lavos plyšius į kuriuos galima įkristi ir susižeisti ar net žūti.
Klimatas švelnus jūrinis. Didelę įtaką salos krantam turi šiltoji Golfo srovė, o šiaurės ir rytų krantus – šaltoji Grenlandijos srovė. Vasaros metas Islandijoje šilčiausias. Temperatūra gali pasiekti iki 18 C. Tačiau vėjuota ir temperatūra labai nepastovi. Gegužės – liepos mėnesiai sausiausi. Liepos mėnesį šviesos paros metas trunka 19 valandų. Važiavome liepos mėnesio gale, nakties metu buvo visuomet šviesu. Šalyje dažnos audros – stiprūs vakarų vėjai, rūkai. Gal dėl to medžių šakos ir lapai yra reti. Vietiniai gyventojai sako, kad įprasta matyti skraidančias turistų palapines, nuo kelio nupūstus turistinius namelius, o žiemos metu – po miestą skraidančias palydovines televizijos lėkštes.
Upės trumpos, plačios bet negilios, vandeningos, slenkstėtos, daug krioklių. Patvinsta pavasarį ir vasarą. Įsiveržus polediniams ugnikalniams kyla katastrofiniai potvyniai. Ilgiausia upė Pjorsa – 237 km. Ežerai užima 2,7 proc. Islandijos teritorijos. Vanduo kaip upėse, taip ir ežeruose labai švarus, kadangi išteka iš ledynų, jį galima gerti iš čiaupo, šaltinių ir krioklių. Didžiausias ežeras Pingvallavatno – 84 kv. km, o giliausias – Oskjuvatano – 217 m. Ledynai dengia apie 12 proc. šalies teritorijos. Didžiausias ledynas Vatnajokullis – 8800 kv. km, tai didžiausias ir Europoje.
Strokkuzo geizeris, kuris iššauna kas 5-10 minučių
Dirvožemis daugiausia vulkanžemis – vien akmenys ir lavos laukai. Augalija skurdi, nuniokota ugnikalnių išsiveržimų ir vulkaninių pelenų, 2/3 teritorijos užima tundra, 6 proc. miškatundra. Šalyje miškų nėra, auga krūmokšniai, beržų keružiai ir brūzgynai. Vietiniai gyventojai juokauja sakydami: jei pasiklydai miške - atsistik. Buvo pradėję sodinti miškus, sodinukus vežė iš viso pasaulio. Bet dabar nutarta daugiau miškų nesodinti, o palikti tokią gamtą kokia buvo nepaliesta (natūrali).
Pakrančių vandenyse veisiasi ruoniai, vėpliai, bauginiai. Peri 78 paukščių rūšys: gulbės, sakalai, tetervinai, žuvėdros, ereliai žuvininkai, didieji kormoranai, labai gražūs mormoranai ir kt. Mormoranai yra Islandijos nacionalinis paukštis. Atskridęs iš Afrikos patinas pirmas lizdui kasa ilgą urvą ir laukia pačios. Patelė deda vieną kiaušinį. Peri patinas ir patelė. Gyvena atvirose vandenyse, veisiasi didelėmis kolonijomis, minta nedidelėmis žuvimis.
Ežerų ir upių vanduo labai švarus. Ežeruose veisiasi upėtakiai, o upėse – lašišos; priekrantėse – menkės, silkės ir kitos žuvys, krevetės, moliuskai.
Šalyje yra 4 nacionaliniai parkai, o Pingvelio – pasaulio paveldo paminklas. Yra 38 gamtos rezervatai ir 34 gamtos paminklai.
96 proc. Islandijos gyventojų yra islandai be jų gyvena danų, norvegų, švedų, lenkų, vokiečių, JAV amerikiečių, lietuvių. Valstybinė kalba – islandų. Islandai priėmė įdomų sprendimą - nenaudoti skolintų žodžių. Tokiu būdu iš kalbos prapuolė tokie žodžiai kaip helikopteris ir telefonas. Islandų kalba yra indoeuropiečių kalba, priklausanti germanų kalbų grupei. Kartu su danų, švedų, norvegų ir farerų kalbomis sudaro šiaurinę germanų kalbų šaką. Rašytinė islandų kalba mažai tepakito lyginant su XIII amžiumi. Todėl islandai supranta senovės sagas, Edas, kurios parašytos daugiau kaip prieš 800 metų. Daug gyventojų moka anglų, vokiečių ir danų kalbas.
Prieš keletą metų buvo padaryta apklausa, kurios rezultatai parodė, jog Islandijoje gyvena daugiau žmonių tikinčiu nykštukų – elfų egzistavimu, nei tikinčių Dievu. Elfai – tai lengvučiai bekūniai žmonėms palankūs padarėliai, mėnulio šviesoje šoka linksmus šokius ir ratelius. 87 proc. gyventojų išpažįsta liuteronybe, katalikų - apie 2 proc. Vyrų ir moterų yra po 50 proc.
Islandai mėgsta pasigirti stipriausiais vyrais ir gražiausiomis moterimis. Apie moterys jie mėgsta pajuokauti, kad iš Britanijos į Islandiją vikingai išsivežė visas gražiausias moteris, o britams paliko visas negražias.
Vyrų gyvenimo trukmė 78,4 m, moterų 82,6 m. Gyventojų tankumas apie 3 žm. kv. km, tai mažiausias Europoje. Islandai iki šiol neturi pavardžių ir gyvena turėdami tik tėvavardžius. Telefonų knygoje žmonės išrūšiuojami pagal vardus. Miestuose gyvena apie 90 proc. gyventojų. Islandijoje yra 124 gyvenvietės, iš jų 30 - miestai. Šalyje vos 3,3 proc. bedarbystė.
Šildymas islandams beveik nekainuoja. Šiltas vanduo šildymui pateikiamas tiesiai iš karštųjų versmių. Už karštą vandenį – 2,66, šaltą – 2,5 Lt, elektros energiją – 34 cen. plius 25 Lt už laidus gyventojai pastoviai moka į mėnesį. Pensijos dydis apie 4400 Lt, minimali – 4000 Lt.
Islandija - brangi šalis, ypač brangus maistas. Pietus arba vakarienė kainuoja 20 – 30, arbata, kava – 3- 4, alus – 4 eurai, benzinas – 5 Lt, labai brangi dirbama žemė ir butai. Reikia pasakyti, kad alus gaminamas iš ledynų vandens, todėl yra labai skanus.
Prieš krize islandai gyveno labai gerai, atlyginimai buvo dideli, bankai duodavo geras palūkanas. Žmonės keisdavo buitinius daiktus beveik kasmet. Bet 1999 m prasidėjo bedarbystė, žmonės negalėjo gražinti bankams paskolas, kai kurie bankai bankrutavo. Po to bankai padidino palūkanų normas, TVF padėjo šaliai ir krizė po truputį pradėjo trauktis. Dabar šalis atsigavo ir gyventojai vėl pradėjo gyventi gražiai.
Pirmoji knyga šalyje atsirado tada kai buvo išversta į islandų kalbą biblija. Kai atsirado raštas – atsirado ir sagos. Islandai labai daug skaito ir rašo įvairias sagas.
Pagal 1944 m konstituciją, Islandija yra respublika. Valstybės vadovas – prezidentas, renkamas visuotiniais rinkimais 4 metams. Įstatymus leidžia vienų rūmų parlamentas Altingas, kurį sudaro 63 nariais (ar ne perdaug?), renkamas 4 metams. Vykdomoji valdžia priklauso ministrui pirmininkui, kurį skiria prezidentas, ir Ministrų kabinetui, kuriuos skiria ministrų pirmininkas parlamento pritarimu. Teismų sistemą sudaro Aukščiausias Teismas (teisėjus skiria teisingumo ministras iki gyvos galvos) ir 8 apygardos teismai. Nacionalinė šventė – Nepriklausomybės diena – birželio 17.
Jei išteki už islando, pilietybę gali gauti po 3 metų, o kitiems reikia ilgam palaukti.
Svarbiausios partijos: konservatyvi Nepriklausomybės, centrinė Pažangos partija, kairiosios – Darbo – Islandijos socialdemokratų partija, Liaudies sąjunga ir feministinė Moterų lyga. Svarbiausios profsąjungų susivienijimas – Islandijos darbo federacija.
Islandija neturi ginkluotojų pajėgų, yra tik sukarinta pakrantės apsauga. Šalies saugumą garantuoja NATO į kurią įstojo 1949 m.
Šalis – ekonomiškai stipri valstybė. BVP dalis 1 gyventojui – 36000 JAV dolerių. 2003 m BVP sudarė 10,5 mlrd. dolerių. Islandija gamina diatomitą, pemzą, druską, smėlį, bazaltą. Valstybė turi daug hidroelektrinių, kurios pagamina 83,4 proc. energijos, ir geoterminių elektrinių. Naftą atsiveža laivais iš Namibijos. 90 proc. šalies namų šildoma terminiu vandeniu. Elektros šalyje yra perteklis, todėl dienos metu, kai kuriose vietose, yra apšviesti keliai. Į ūkininkų sodybas nutiesta aukštos įtampos oro linijos fazė, o nulį naudoja žemę. Nors šalis neturi miškų, bet beveik visos aukštos įtampos oro elektros tinklų atramos yra medinės. Vanduo tai pat netaupomas. Kiekvienas gyventojas savo kieme turi baseinėlį su šiltu vandeniu – tai neatskiriama gyvenimo dalis. Vyriausybės yra nurodymas: gyvenvietės gali neturėti mokyklos, bet baseinas būtinas. Visoje Islandijoje tualetai yra nemokami.
Apdirbamoji pramonė – svarbiausia Islandijos pramonės šaka. Labai daug pagamina žuvies produkcijos, kuri yra šaldoma, sūdoma, džiovinama, be to gaminami žuvies taukai ir miltai; avienos ir jautienos mėsos, pieno, tekstilės, siuvimo, cemento, chemijos pramonė (azoto trąšos). Statomi žvejybos laivai, lydomas aliuminis (aliuminio oksidas importuojamas). Įdomu tai, kad aliuminio fabrikui vadovauja moteris. Žvejyboje dirba apie 3,4 proc. dirbančių gyventojų, tai svarbi pramonės šaka. Šalis turi apie 900 žvejybos laivų. Daugiausia sugaunama stintenių, silkių, mėlynųjų merlagių, menkių, raudonųjų jūros ešerių, plekšnių, šamų.
Žemės ūkio naudmenos užima 22 proc. šalies teritorijos, iš jų tik 0,1 proc. dirbama žemė. Žemė visa privatizuota ir priklauso ūkininkams. Svarbi ūkio šaka – gyvulinkystė. Daugiausia veisiamos avys, arkliai, galvijai ir vištos. Įdomus avių ganymas. Kadangi vilkų saloje nėra, avis išleidžia į ganyklas, be užtvarų, birželio mėnesį, o rugsėjo mėnesį, su šunimis ir kitomis priemonėmis, jos sugaudomos. Jos ganosi paupiuose, kalnų šlaituose ir kitose vietose. Kartais nuo paleidimo vietos nueina iki 100 km. Avys daugiausia baltos spalvos, kurios kerpamos du kartus per metus. Kiekvieno rajono avys nužymėtos ausyse savo spalva, kad sugautas ne savo rajono avis galima būtų gražinti savininkams. Kad mažiau būtų dulkių keliuose juos pabarsto druska, o avys apie tai žino, nes mėgsta druską, todėl kartais ganosi pakelėse ir trukdo transporto judėjimui. Užaugusius ėriukus parduoda mėsai.
Atgal
