„Lietuvos kariuomenė gali užtikrinti mūsų šalies saugumą bei suverenitetą ir priešintis galimai agresijai gerokai, pabrėžiu – gerokai ilgiau ir nuožmiau, nei kas nors mums bando prognozuoti“, – savo pirmajame interviu KARIUI teigė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Gerbiamas ministre, kokie lūkesčiai perėmus vadovavimą Lietuvos krašto apsaugos sistemai? Ar galima teigti, kad politinis konsensusas dėl stabilaus ir ilgainiui augančio finansavimo šalies gynybai išliks tvirtas bei nekvestionuojamas? Būdamas krašto apsaugos ministras per pirmuosius savo veiklos mėnesius vykau į karinius dalinius, asmeniškai susipažinau su visų krašto apsaugos padalinių bei įstaigų, pavaldžių Krašto apsaugos ministerijai, veikla. Galiu pasakyti, kad šie du mėnesiai, kai aplankiau bemaž 90 proc. mūsų kariuomenės dalinių ir pamačiau, kaip veikiama „ant žemės“, buvo labai naudingi, nes atsiskleidė ne tik neabejotini sparčiai modernėjančios Lietuvos kariuomenės privalumai, bet ir kai kurie vėluojantys darbai.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas  kovo 19 d. Kijeve susitiko su Ukrainos gynybos ministru Andrijumi Taranu ir aptarė saugumo situaciją Ukrainoje ir Baltijos jūros regione, Lietuvos ir Ukrainos dvišalį gynybos bendradarbiavimą.  „Rusijos savo veiksmais tiek prieš Lietuvą, tiek prieš Ukrainą blogina saugumo situaciją regione. Aktyvi dezinformacijos sklaida, kibernetiniai išpuoliai, agresyvūs manevrai mūsų pasienyje, pasinaudojant ir situacija kaimyninėje Baltarusijoje, skatina mus rengtis galimiems įvairiems scenarijams, todėl turime būti pasiruošę reaguoti ir atsakyti, taip pat derindami veiksmus su Ukraina“, – sakė ministras A. Anušauskas. Pirmąją vizito dieną krašto apsaugos ministras išklausė Ukrainos kariuomenės vado generolo pulkininko Ruslano Chomčako saugumo situacijos Ukrainoje pristatymą.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas Vokietijos gynybos ministrės Annegret Kramp-Karrenbauer kvietimu dalyvavo nuotolinėje vaizdo konferencijoje, kurios metu su kolegomis gynybos ministrais aptarė padėtį Afganistane.

NATO paskelbė nacionalinių gynybos išlaidų suvestinę. Šiuo metu Aljanse iš trisdešimties valstybių susitartą ribą - bent 2 proc. nuo BVP - gynybai skiria jau vienuolika valstybių.

Ženklia balsų dauguma Europos Parlamento priėmė rezoliuciją dėl ES pasienio anglies dvideginio korekcinio mechanizmo (PADKM). Labai reikšmingas žingsnis

Žodis "karantinas" yra kilęs iš žodžio "quarantena", venetų kalba reiškiančio keturiasdešimt - būtent tiek dienų būdavo neleidžiama į Venecijos uostą atplaukusių laivų jūreiviams išlipti iš laivo

Kovo 12 d.  krašto apsaugos ministras Arvydas  Anušauskas,  susitikęs  su Jungtinės Karalystės ambasadoriumi Brian Olley,  aptarė  dvišalį  ir daugiašalį bendradarbiavimą, kibernetinio saugumo,  dezinformacijos klausimus. „Jungtinės Karalystės vaidmuo Europos saugumui yra nepakeičiamas. Jūsų kontribucija į NATO priešakinių pajėgų batalioną ir NATO  oro policiją yra mums labai svarbi. Jungtines ekspedicines pajėgas vertiname kaip stiprų atgrasymo ir gynybos įrankį“,  – susitikime sakė ministras. Pasak Arvydo Anušausko, JK yra ir bus strateginė mūsų ir viso regiono sąjungininkė.  Gynybos srityje „Brexit“ neįtakos glaudaus dvišalio bendradarbiavimo.

Jei 2008-2012 metų Seimo kadencijoje konservatorių valdžia prisimenama „naktine mokesčių reforma”, „saulėlydžio komisijomis”, valstybės praskolinimu, mokant milžiniškas palūkanas, „ekonomine politika”, šimtus tūkstančių lietuvių išvariusia į emigraciją, ašarinėmis dujomis, guminėmis kulkomis, naudotomis prieš protestuotojus, tai kyla klausimas, kuo nustebins 2020-2024 metų Seimo kadencija ir susiformavusi liberali koalicija. Pagaliau Ingridos Šimonytės Vyriausybė paskelbė savo darbų planą šiai kadencijai. Lauktas dokumentas, bet tikrai nuliūdinęs tuos, kurie mano, kad valstybę reikia stiprinti, o ne griauti.

 Tai ne mano mintis – neatsimenu kas taip taikliai apibūdino. Kai žiurkėms gamina nuodus, tai padaro labai kvapnų ir visų žiurkių mėgstamą, dievinamą maistelį. Ir įdeda labai mažą mirtinų nuodų dozę, kad žiurkės suėstų ir nepajaustų. Stambulo konvencija – toks maistelis, žiurkės – mes. Kad suėstume skanias tekstų granules apie daužomas moteris ir kilnų norą jas apginti, tarsi to nebūtų įstatymuose. Kad prarytume mirtiną socialinių lyčių, neapykantos kalbos, visuotinės minčių kontrolės ir totalitarinės valstybės nuodą.

Pandemijos valdymo, ekonomikos atsigavimo klausimus, skaitmeninę ir žaliąją darbotvarkes trečiadienį susitikime aptarė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Lietuvoje su darbo vizitu viešinti Estijos prezidente Kersti Kaljulai „Pirmos COVID-19 bangos akivaizdoje Baltijos šalys veikė efektyviai ir tolesnis veiksmų koordinavimas šiuo metu dar svarbesnis. Kova su pandemija išlieka esminiu Vyriausybės darbotvarkės klausimu. Įvesti griežti apribojimai suveikė, bet esame labai atsargūs dėl ribojimų laisvinimo. Jau keletą mėnesių pagrindinis rūpestis yra vakcinavimo tempai. Vertiname Europos Komisijos daromą spaudimą vakcinų gamintojams, kad jie laikytųsi sutartinių įsipareigojimų ir padidintų tiekimo skaidrumą. Tik veikdami ES lygmeniu pasiekiame daugiau nei tai darytume savarankiškai“, – sakė premjerė.

Giluminį radioaktyviųjų atliekų atliekyną ateityje statysianti Ignalinos atominė elektrinė (AE) bendradarbiaus su Lietuvos geologijos tarnyba.  Praėjusį penktadienį šalys pasirašė susitarimą, kuriuo numatyta 2021-2030 metais kooperuoti resursus ir kompetencijas bei koordinuoti veiklą, praneša Ignalinos AE.  Lietuvos geologijos tarnyba parengs atliekyno geologinius atrankos kriterijus, prižiūrės tyrimus, tirs ir analizuos jų duomenis bei konsultuos IAE. Lietuvai planuojant antroje šio šimtmečio pusėje pastatyti milijardinės vertės giluminį atliekyną, Ignalinos AE pernai rugsėjį paskelbė 468 tūkst. eurų (su PVM) preliminarios vertės jo socialinio-ekonominio vertinimo konkursą.

Naują trišalę prekybos elektra su Rusija metodiką Baltijos kaimynėms siūlanti Lietuva tikisi iki birželio pabaigos su jomis susitarti dėl Astravo atominės elektrinės (AE) elektros blokados, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  Ministras tikisi, kad pavyks susitarti su Latvija ir Estija dėl elektros iš Baltarusijos blokados, tačiau nepavykus to padaryti svarstomas ir planas B.  „Šiandien pristatėme Vyriausybės komisijai  naują galimą metodiką, jos pagrindinius principus (...) Pagrindinis jos principas yra tai, kad elektra, kuria bus prekiaujama Baltijos šalių rinkose, jos patekimas galimas tiktai per fizinius Latvijos ir Estijos skerspjūvius, laidus (...) Fiziniu srautu, kuris teka per Lietuvos sieną, yra neprekiaujama“, – žurnalistams spaudos konferencijoje sakė D. Kreivys. 

 Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės nariai susitiko su Uzbekistano Mili Medžliso Tarpparlamentinių ryšių su Lietuvos Respublika grupe. Tai pirmas nuotolinis šių grupių posėdis nuo pandemijos pradžios. „Esame maža valstybė Europos Sąjungoje, bet mes joje – antras pagal dydį prekybinis partneris Uzbekistanui. Esame suinteresuoti plėtoti savo santykius. Susitikime aptarėme sritis, kuriose norėtume intensyvesnio bendradarbiavimo. Jiems labai norėtųsi bendradarbiauti informacijos srityje, mūsų įmonių atėjimo ir dalyvavimo plėtojant e. valdžios projektus, informacinių ryšių sistemą. Kai kurie universitetai jau bendradarbiauja, bet norėtų didesnio bendradarbiavimo. Kalbėjome apie tai, kad Uzbekistano gyventojai galėtų naudotis mūsų sanatorijų paslaugomis, o jie lauktų mūsų turistų jų nuostabiuose miestuose Samarkande, Bucharoje, Chyvoje. Taip pat sutarėme plėtoti ryšius tarp mūsų parlamentų komitetų. Jiems labai įdomu perimti gerąją patirtį, kaip mes išplėtojome laisvąsias ekonomikos zonas“, – Seimo kanceliarijos Spaudos biurui sakė Seimo Tarpparlamentinių ryšių su Uzbekistano Respublika grupės pirmininkas Kęstutis Masiulis.

Maskvos apeliacinis teismas šeštadienį paliko galioti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui skirtą laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas Dmitrijus Balašovas atmetė A. Navalno apeliacinį skundą dėl vasario 2 d. nuosprendžio realia pakeisti 2014 m. jam paskelbtą lygtinę laisvės atėmimo bausmę. Teisėjas nusprendė į jau atliktą bausmę įskaičiuoti šešias savaites, kurias A. Navalnas praleido namų arešte, tad opozicionierius turės praleisti kolonijoje kiek daugiau nei du su puse metų.

Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta, kad artimiausiu metu jo komandos Prezidentūroje vėl laukia pokyčiai. 

Vasario 17 d. Lietuvos kariuomenės vadas generolas leitenantas Valdemaras Rupšys nuotolinėje vaizdo konferencijoje kalbėjosi su Latvijos ir Estijos kariuomenių vadais. Vadai aptarė trijų Baltijos valstybių bendrų pajėgumų vystymo ir kitus aktualius karinius klausimus. „Lietuvos kariuomenė yra nustačiusi savo gynybinius prioritetus šalies pajėgumų vystymui, kurie atitinka keliamus nacionalinio saugumo uždavinius, atliepia kylančias grėsmes, mūsų šalies geografiją ir gynybai skiriamą finansavimą. Tai yra manevro sausumoje, oro gynybos, žvalgybinių pajėgumų ir paramos ugnimi vystymas. Trijų Baltijos valstybių prioritetai yra labai panašūs, bet nebūtinai sutaps šimtu procentų, nes kiekviena valstybė turi ir savus argumentus. Todėl gerbdami vieni kitų pozicijas nuolatos deriname su gynyba susijusius klausimus,“ – sakė gen. ltn. Valdemaras Rupšys.

Prezidentas Gitanas Nausėda per pokalbį telefonu su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu aptarė Lietuvos ir Baltijos regiono saugumo bei gynybos klausimus, rengiantis šiais metais vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, grėsmių atgrasymo stiprinimą Baltijos regione ir „NATO 2030“ ateities strategijos rekomendacijas, sakoma Prezidentūros pranešime. Prezidentas pabrėžė, kad besikeičiančioje geopolitinėje aplinkoje ypač svarbu tęsti NATO adaptaciją, stiprinančią Aljanso galimybes greitai ir efektyviai reaguoti į grėsmes ir iššūkius, kad ir kur jie kiltų. Pradėtas „NATO 2030“ procesas turi sustiprinti gyvybiškai svarbius transatlantinius ryšius, vienybę ir solidarumą tarp sąjungininkų.

Pirmojo vizito Lenkijoje metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis susitiko su Lenkijos Seimo maršalka Elžbieta Witek ir užsienio reikalų ministru Zbigniewu Rau. Susitikimų metu pažymėta, kad svarbios 2021 metų sukaktys - Gegužės 3-iosios konstitucijos ir Tarpusavio įžado 230-osios metinės bei atkurtos Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo ir dvišalių diplomatinių santykių atkūrimo 30-metis - skatina ambicingą strateginę darbotvarkę abiem valstybėms svarbiais klausimais.

 Praėjusi savaitė mums atnešė smagių naujienų, daugiausiai skirtų „vidaus vartojimui“.

Saugumo situacija Lietuvai aktualiame geopolitiniame regione dėl Rusijos karinių pajėgumų didinimo pastaruosius metus reikšmingai keitėsi, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Tačiau, jo teigimu, pastebimai kito ir Lietuvos potencialas apsiginti nuo išorinių jėgų. Šiuo metu, pažymi ministras, Lietuvos situacija užtikrinant sienų saugumą nepalyginama su ta, kuri buvo prieš dešimtmetį.