Jau daugiau nei savaitę žiniasklaida, centrinės ir vietos valdžios atstovai bando susigyventi su mintimi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas nuo 2015 metų vykusius tiesioginius savivaldybių merų rinkimus pripažino prieštaraujančius Konstitucijai. Iš esmės visi šio politinio diskurso dalyviai sutaria, kad Konstitucinio Teismo sprendimą priima, jį gerbia ir neabejoja jame išsakytais argumentais. Taip pat visi sutaria, kad iki 2023 metais vyksiančių vietos savivaldos rinkimų reikia papildyti Konstituciją ir joje numatyti tiesioginius savivaldybių merų rinkimus. Apie tai garsiai kalba visų Seimo frakcijų atstovai, o Seimo Pirmininkė su frakcijų seniūnais tariasi, kaip tai padaryti.

Teisingumo ministerija, pritarus Vyriausybei, viešai skelbia Europos Tarybos valstybių prieš korupciją grupės (GRECO) ketvirtojo vertinimo etapo antrosios rekomendacijų įgyvendinimo Lietuvos ataskaitos priedą. Ekspertų vertinimu, Lietuvos pažanga korupcijos prevencijos srityje yra labai gera. Šiame dokumente įvertinta pažanga, kurios Lietuva pasiekė stiprindama Seimo narių, teisėjų ir prokurorų korupcijos prevenciją. GRECO ekspertai vertino jų etikos principus, elgesio taisykles ir interesų konfliktus, draudimus bei apribojimus užsiimti tam tikra veikla, turto, pajamų ir įsipareigojimų deklaravimą, taikomų taisyklių įgyvendinimą bei informuotumą.  

Bendrovės „Klaipėdos nafta“ (KN) valdomame Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminale laukiama pirmojo istorijoje SGD krovinio iš Egipto, Idku gamtinių dujų skystinimo gamyklos. Dujovežis „LNG Fukurokuju“ atgabena apie 138 tūkst. kub. m suskystintųjų gamtinių dujų. Po suplanuotų įrangos techninės priežiūros ir remonto darbų gegužės 1 d. sėkmingai veiklą atnaujinęs SGD terminalas krovinio iš Egipto tikisi sulaukti gegužės 7 d., nurodoma bendrovės pranešime. 2016 m. pastatytas ir plaukiojantis su Bahamų salų vėliava dujovežis „LNG Fukurokuju“ Klaipėdos uoste lankysis pirmą kartą, taip pat ir pirmą kartą į Lietuvą atgabens krovinį iš Egipto.

Krašto apsaugos viceministras Margiris Abukevičius nuotoliniame susitikime su JAV Gynybos departamento sekretoriaus pavaduotoja Kibernetinės gynybos politikos klausimais Mieke Eoyang aptarė bendradarbiavimą, kaip stiprinti pajėgumus atremti Rusijos ir Kinijos veikimą kibernetinėje erdvėje, sakoma pranešime. „Lietuva su JAV kitą savaitę pradeda pirmąjį bandomąjį projektą Regioninės kibernetinės gynybos centre Kaune – Kibernetinių grėsmių analizės celės. Ši bendra veikla reikšmingai prisidės prie kibernetinių grėsmių analizės regione“, – susitikime sakė viceministras M. Abukevičius.

Populiariausias šalies politikas yra prezidentas Gitanas Nausėda, antroje vietoje – Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, rodo skelbiama „Vilmorus“ apklausa.

Verslą vienijančių organizacijų vadovų susitikime su Prezidentu Gitanu Nausėda aptarėme galimus mokestinius pokyčius, mokestinės naštos mažinimo galimybes, priemones “šešėliui“ mažinti. Pristatydamas LPK matymą, pasidžiaugiau mūsų pramone, kuri net ir tokiomis ekstremaliomis sąlygomis sugebėjo išlaikyti eksporto apimtis. Atkreipiau dėmesį, kad šiam lokomotyvui reikalingos investicijos į atsinaujinimą ir transformaciją. Perėjimas prie skirstomojo pelno apmokestinimo paskatintų platesnį ratą įmonių planuoti didesnio masto transformaciją. Galimybė visoms įmonėms pelną (jo neapmokestinant) investuoti į technologinį atnaujinimą įgalintų transformaciją tiesiausiu ir greičiausiu keliu. Lietuvai būtina spręsti produktyvumo problemą. Darbo užmokesčio augimas Lietuvoje nepaisant pandemijos išlieka pakankamai spartus - Lietuva yra viena iš darbo užmokesčio augimo tempų lyderių Europos Sąjungoje, bet ženkliai atsilieka nuo kitų ES narių pagal investicijų lygį į mašinas ir įrengimus. Dėl šios priežasties yra labai svarbu rinktis paskatas, nukreiptas į produktyvumo didinimą. 

Savaitė buvo kupina įvykių. Koronavirusas toliau siautėja, bet atsidarė lauko kavinės. Kažkur dingo beveik milijoninės vertės 20 vagonų su apsaugos priemonėmis iš Kinijos. Svarstoma, ar padidinti pensinį amžių iki 72 metų. Valdantieji ketina prastumti lengvųjų narkotikų dekriminalizacijos pataisas. Norima vėl keisti merų rinkimų tvarką. Ir visa tai – augančios įtampos aplink Rusiją fone. Kaip rinksime merus? Kol Radviliškio rajone buvo tęsiamas balsavimas namuose mero rinkimuose, šalyje vėl kilo triukšmas dėl tiesioginių merų rinkimų. Savivaldybių tarybos bus renkamos tik po dviejų metų, bet naują ginčą įžiebė balandžio 19-ąją Konstitucinio Teismo paskelbtas sprendimas, kad tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai. „2023 metais tiesioginiai savivaldybių merų rinkimai bus įmanomi tik tuo atveju, jeigu iki tol bus padarytos atitinkamos Konstitucijos 119 straipsnio pataisos“, – pažymėjo teismas.

Ar mūsų politinėje kultūroje dar liko vietos idėjų svarsytumui viešai, ar visos jos jau priimamos kaip neginčijama aksioma, vos tik patenka į viešą erdvę? Man susidaro įspūdis, kad politikai, ypač šiuo metu esantys valdžioje, dėl kažkokios priežasties nebegali išsakyti vienų ar kitų idėjų, kalbėti apie pokyčių poreikį. Nesvarbu, apie ką būtų kalba – apie rinkimus, draudimus, šalies ar švietimo perspektyvas. Idėjų, kurios po diskusijų tampa įstatymų projektais, arba atmetamos kaip netinkamos. Tačiau opozicija, ypač vienos frakcijos atstovai, šias idėjas jau priima kaip akmenyje iškaltą nuostatą. Ir ginkdie, kuris nors valdančiųjų partneris išsakytų kiek kitokią nuomonę apie išsakomus siūlymus. Tuoj pat opozicija tai pateiks kaip valdančiųjų „blaškymąsi“. Aš suprantu, opozijos vaidmenį, dar visai neseniai ten buvau.

Turbūt pasaulyje yra tokios jėgos, kurios gali nukreipti mūsų dėmesį nuo vienų globalių nelaimių į kitas. Ko gero, pandemijos keliamas problemas laikas primiršti ir susitelkti ties regioniniais konfliktais, galinčiais sukelti net Trečiąjį pasaulinį karą. 

Malonus žiemos vakaras. Nešalta, lengvai snyguriuoja. Jaukiai apšviesto Arhus miestelio gatve neskubėdami traukiame vakarieniauti pas merą. Reklamų nedaug. 

NTAKD vadas Čiužas per radiją raportavo apie pergalę prieš alkoholį. Lietuva nebesanti labiausiai maukianti šalis pasaulyje.

Troliams širdį draskantis grafikas: Rusija žadėjo aukso kalnus, bet gavosi kaip visada... Po Rusijos okupacijos atlyginimai Kryme tapo kone du kartus didesni nei likusioje Ukrainos dalyje

Balandžio 23 dieną, į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota, skelbianti du Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojus nepageidaujamais asmenimis Lietuvoje už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu, ir nurodanti jiems išvykti iš Lietuvos per septynias dienas.Lietuva priėmė tokį sprendimą po beprecedenčių įvykių Čekijoje, solidarizuojantis su beprecedentį pavojingą išpuolį patyrusia mūsų sąjungininke ir reiškiant visišką palaikymą Čekijai dėl jos veiksmų, reaguojant į 2014 metais įvykdytą sprogdinimą bei neadekvačius Rusijos atsakomuosius žingsnius.

Viešumoje prasidėjo diskusijos apie Finansų ministerijos paruošto 2,225 mlrd., skiriamų iš ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano projekto. Tiek buvusios valdžios taip vadinamą DNR planą, tiek šį galima trumpai apibūdinti kaip gerą biurokratinį kūrinį. Kitokių jau ir nebemokame ruošti.  Kažkaip taip atsitiko, kad ar tai būtų save vadinantys kairieji, ar dešinieji, ar centras – jie visi kaip dvyniai panašūs savo biurokratiniu požiūriu ir būdais priimant ar dorojantis su praktiškai naujoviškais gyvenimo diktuojamais iššūkiais. Jei šį planą vertintume būtent iš tokių pozicijų, jis tikrai fainas. Jame daugmaž surašyta, ką Briuselio broliai/sesės biurokratai ir nori matyti.

Man neretai būna sunku suprasti Prezidentą ir jo vardu daromų pareiškimų logiką (kalbu švelniai, nes tie pareiškimai yra labiau prieštaraujantys logikai ir tam kas vadintina gerovės valstybė ir ko esą nori Prezidentas). Štai įsiklausykite: "Įspūdis susidaro, kad plane labai daug dėmesio skiriama viešo sektoriaus paslaugų skaitmenizavimui, transformavimui. (…) Svarbu nepamesti šiame plane nevyriausybinio sektoriaus ir privataus sektoriaus", - perdavė Prezidento mintį jo patarėjas Simonas Krėpšta. Kalbama apie 2,2 mlrd. eurų Lietuvos atsigavimo planą. Taigi Prezidentas siunčia žinutę, kad milijardu kitu reikia stiprinti ne valstybę, bet verslą?! Bet juk verslas pats turi veikti, jis beprasmis jei reikia paramstymų. Labai norėtųsi paremti Prezidento iniciatyvas, palaikyti jo kursą į „gerovę“, bet paskutiniu metu nesuprantu kokia Prezidento pozicija ir kaip ta gerovė gali būti kuriama?

Seimo Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo įtvirtinama atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims

Septynerius metus nevertinamas priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų formavimo ir jų aprūpinimo gaisrų gesinimo ir gelbėjimo technika poreikis – akivaizdus neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo pavyzdys

Buvusi finansų ministrė socialdemokratė Rasa Budbergytė teigia, kad dalis 2,2 mlrd. eurų Ekonomikos gaivinimo plano projektų iki šiol yra neviešinami, o pats planas buvo rengiamas slapta.

Šiandien užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis dalyvaus Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų nuotolinėje vaizdo konferencijoje, kurioje didžiausias dėmesys bus skiriamas padėčiai Ukrainoje ir vis didėjančiai įtampai dėl Rusijos vykdomos politikos, pranešė ministerija. ES ministrai su Ukrainos kolega Dmytro Kuleba nuotoliniu būdu aptars Rusijos karinių pajėgų telkimą prie Ukrainos sienų bei Rusijos vykdomą eskalaciją Rytų Ukrainoje. Ministrai tarsis dėl bendros ES reakcijos, galimo atsako, skirs dėmesį ES bendradarbiavimo su Ukraina gilinimo galimybėms, ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios sutarties (AA/DCFTA) įgyvendinimui, Ukrainos itin sudėtingu pandemijos laikotarpiu įgyvendinamam sisteminių reformų teisinės valstybės srityje procesui. 

Pastabų iš „valstiečių“ lyderio Ramūno Karbauskio dėl esą neanalizuojamų jo vadovaujamos šešėlinės Vyriausybės priimtų dokumentų susilaukęs opozicijos lyderis Saulius Skvernelis tvirtina skaitantis visus dokumentus.