Politika, aktualijos
04.22. Kaimo reikalų komitetas pritarė projektui, kuriuo įtvirtinama atsakomybė už augalų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus
Seimo Kaimo reikalų komitetas vienbalsiai pritarė Augalų apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo įtvirtinama atsakomybė fiziniams ir juridiniams asmenims už šio įstatymo ir kitų augalų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, atsakomybė už neregistruotų, netapačių, falsifikuotų augalų apsaugos produktų tiekimo rinkai pažeidimus. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/625 numatyta Europos Sąjungos valstybėms pareiga nustatyti veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas bei valstybės narės pareiga užtikrinti, kad finansinės sankcijos, taikomos už šio Reglamento pažeidimus ir už augalų apsaugos taisyklių pažeidimus, padarytus užsiimant nesąžininga arba klaidinančia praktika, atspindėtų, laikantis nacionalinės teisės, bent veiklos vykdytojo gautą ekonominę naudą arba, kai tikslinga, veiklos vykdytojo apyvartos procentinę dalį.
Augalų apsaugos įstatymo projektu išplečiamas Valstybinės augalininkystės tarnybos taikomų poveikio priemonių sąrašas, numatomos baudos ir tokios jų ribos, kad Tarnyba galėtų juridiniams asmenims už pavojingiausius pažeidimus su augalų apsaugos produktais skirti tinkamas, t. y. nuo pažeidimų atgrasančias ir proporcingas padarytam pažeidimui, poveikio priemones.
Dėl galiojančių baudų dydžių Lietuvoje susiklostė ydinga padėtis, kad pažeidėjai labiau suinteresuoti sumokėti baudą, nei laikytis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Tai sudaro prielaidas piktnaudžiauti teise ir išvengti administracinės atsakomybės. Todėl šiuo projektu įtvirtinama, kad Tarnyba už Lietuvoje neregistruotų, netapačių Lietuvoje registruotiems augalų apsaugos produktams, už falsifikuotų augalų apsaugos produktų įvežimą į šalį, tiekimą rinkai juridiniams asmenims skiria nuo 5 iki 14 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinių asmenų bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu du šimtai tūkstančių eurų, Tarnyba skiria nuo dešimt tūkstančių iki dvidešimt tūkstančių eurų baudą.
Remiantis Lietuvos augalų apsaugos asociacijos pateikta informacija, SPRINTER tyrimų duomenimis, falsifikuoti augalų apsaugos produktai Lietuvos rinkoje 2010 m. sudarė 22 proc. 2017 m. pakartotinis tyrimas parodė, kad nelegalios rinkos dydis susitraukė. Tokio pagerėjimo buvo galima tikėtis žinant, kad nuo 2010 m. į kovą su nelegaliais prekiautojais įsitraukė policijos ir muitinės pareigūnai, o nuo 2014 m. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kurios Kauno, Šiaulių ir Panevėžio apygardų valdybų pareigūnų pastangomis, buvo suduotas labai rimtas smūgis nelegalios rinkos veikėjams ir jų grupuotėms.
Europos Sąjungos Intelektinės nuosavybės tarnybos administruojamas Europos intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų stebėsenos centro parengtoje 2018 m. apibendrinamojoje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuvos augalų apsaugos produktų sektoriaus tiesioginiai nuostoliai sudaro 13 mln. eurų, o 2019 m. padėties analizėje augalų apsaugos produktų sektorius buvo nurodytas kaip vienas iš labiausiai klastojimo paveiktų sektorių Lietuvoje.
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos turimais duomenimis, į Lietuvos rinką nelegalūs falsifikatai patenka klastojant pervežamų krovinių dokumentus arba vežant kontrabanda iš Ukrainos per Lenkiją arba per Rusiją ir Latviją. Kai kurie ekspertai prekybos augalų apsaugos produktų falsifikatais pelningumą prilygina pelnui iš tokių nelegalių veiklų, kaip prekyba narkotikais, ginklais ar žmonėmis. Už šias nusikalstamas veikas griežtai baudžiama, o prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais iki šiol klesti šalia sąžiningos žemdirbystės. Skaičiuojama, kad nelegalių augalų apsaugos priemonių Lietuvoje per metus gali būti realizuojama maždaug už 40 mln. eurų.
Šiam projektui dar turi pritarti Seimas balandžio 27 d. posėdyje.
Atgal
