Apie dirbtinį intelektą (DI) rašo ir viso pasaulio žiniasklaida, nes DI pastaraisiais metais patyrė precedento neturintį augimą ir persmelkė įvairias mūsų gyvenimo sritis.

Ar esate SEO kelionės pradžioje?

Programavimas yra vienas vertingiausių darbo įgūdžių šiandien, o ir ateityje nenusimato šios srities specialistų poreikio mažėjimas. Ši profesija dar vadinama programinės įrangos kūrimu ir yra susijusi su kompiuterių programinės įrangos kūrimu bei priežiūra.

Kas antras suaugęs Lietuvos gyventojas – 52% – mano, kad jo ar jos skaitmeninių įgūdžių ir žinių lygis yra geras. Panašiai savo skaitmeninius gebėjimus vertina ir kaimyninės Latvijos gyventojai – 55% į tokį klausimą atsako teigiamai, rodo tarptautinės IT (informacinių technologijų) bendrovės „Accenture“ tyrimo duomenys.

Lietuvos interneto žiniasklaida maksimaliai išnaudoja dirbtinio proto sprendimus, užtikrinančius savarankišką ir veiksmingą reklamos sklaidą. Ruošiamasi ir naujam žingsniui – pritaikyti svetur pasiteisinusius dirbtinio proto algoritmus, kurie palengvintų redakcijų darbą ruošiant turinį, padėtų skaitytojams pasiūlyti tai, kas jiems įdomiausia. Tai – naujovė, bet tendencijos rodo, kad ateityje tokių sprendimų tik daugės, nes jie patogūs, taupo laiką, leidžia daugiau jo skirti rimtam turiniui ruošti.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, skatindama mokslinių tyrimų rezultatų komercinimą, skiria 500 tūkst. eurų technologinės plėtros projektų finansavimui ir siekia į projektus įtraukti kuo daugiau jaunųjų mokslininkų ir tyrėjų. „Technologinės plėtros projektų finansavimo konkursas – tai gera galimybė mokslininkams, bendradarbiaujant su verslu, kurti rinkai patrauklias inovacijas, tad ypač kviečiame aktyviai ja naudotis jaunus mokslininkus ir tyrėjus,“ – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Gintautas Jakštas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija siekia į projektų įgyvendinimą įtraukti jaunuosius mokslininkus ir tyrėjus, tad vienas iš prioritetų atrenkant finansuotinus projektus bus skiriamas projektams, kurių darbo grupėse dirbs doktorantai ar jaunieji mokslininkai.

2,225 mlrd. eurų dotacijų nepasieks jauniausių piliečių?

Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės padėties bruožus

Spalio 22 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje aptartos trys vertinimui pateiktos koncepcijos – visos jos nukreiptos į šalies mokslo potencialo stiprinimą. Dr. Gintaras Brazauskas, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius, pristatydamas „Tvarių žaliosios bioekonomikos inovacijų kūrimo ir vertinimo infrastruktūra“ koncepciją, sakė, jog numatytomis veiklomis siekiama užtikrinti žaliosios bioekonomikos inovacijomis grįstą šalies augimą. Anot jo, mums būtina kurti mokslinių tyrimų infrastruktūrą, kuri yra reikalinga žaliosios bioekonomikos produktų ir technologijų kūrimui, ir užtikrinti spartesnę žaliosios bioekonomikos plėtrą.

Prieš savaitę sėkmingai užbaigusi ikiklinikinius bandymus, COVID-19 paciento neinvazinės stebėsenos įrenginį kurianti MB „Cumulatis“ mokslininkų komanda planuoja reikšmingai palengvinti medikų darbą. Tam dabar reikia gauti Lietuvos bioetikos komiteto leidimą ir atlikti paskutinį darbų etapą – klinikinius tyrimus.

Vakar Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius, kalbėdamas Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) Generalinių asamblėjų sesijoje, akcentavo bendradarbiavimo intelektinės nuosavybės apsaugos srityje svarbą, suteikiantį naujas galimybes technologinei plėtrai ir inovacijoms kovos su krizėmis akivaizdoje. „Lietuva labai vertina Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos indėlį kuriant visuotinę intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, kuri pasitarnaus visoms šalims narėms. Atsižvelgusi į PINO ekspertų rekomendacijas, subūrusi valdžios institucijų, viešojo ir privataus sektoriaus atstovus, mūsų šalis neseniai sukūrė naują intelektinės nuosavybės klausimų koordinavimo sistemą, skirtą strateginiams intelektinės nuosavybės sprendimams“, – akcentavo E. Jankevičius. – COVID-19 pandemijos sukelti pasauliniai iššūkiai ne tik kelia sunkumų intelektinės nuosavybės apsaugai, bet ir sudaro sąlygas naujoms technologinėms, inovacinėms galimybėms. 

Rugpjūčio 14 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar 5 koncepcijoms.  Posėdyje vertintos Ateities ekonomikos DNR plano skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų bei žmogiškojo kapitalo investicijų krypčių koncepcijos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerijos atstovais komiteto posėdyje pristatė bendrą „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų koordinavimą“ koncepciją. Kultūros ir švietimo sričių sinergija leis tobulinti formalaus ugdymo procesą, turtinti jį kultūrinėmis veiklomis, didinti jo patrauklumą moksleiviams, o diegiami technologiniai sprendimai leis veiklas koordinuoti nuosekliau.

COVID-19 pandemijos metu išryškėjo kritinis terapinių baltymų kūrimo poreikis naujais ir efektyviais metodais. Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros (MITA)  konkurse „Life-saving innovations: stop COVID-19“ dalyvavusi biotechnologijų įmonė UAB „Biomatter Designs“ pasirašė finansavimo sutartį pagal ES investicijų priemonę „Inostartas“ ir pradėjo pirmosios pasaulyje funkcionalių baltymų generavimui skirtos dirbtinio intelekto (DI) sistemos „ProteinGAN“ testavimą.

Valstybei svarbu turėti veiksmingą intelektinės nuosavybės apsaugos sistemą, nes tai padeda pritraukti investicijas, skatina inovacijas,ekonomikos augimą, nacionalinių bendrovių veiklą pasaulyje. Teisingumo ministerijos siūlymu Vyriausybė sudarė Intelektinės nuosavybės apsaugos koordinavimo komisiją, kuri ir koordinuos už atskiras sritis atsakingų institucijų veiklą ir šiuo klausimu formuos valstybės politiką. Intelektinės nuosavybės apsaugos lygis yra vertinamas skaičiuojant daugelį tarptautinių inovacijų ir verslo sąlygų indeksų.

Lietuvos biotechnologų asociacija, jungianti visų rūšių – medicininės, pramoninės, agro- ir jūros – biotechnologijų įmones, šių sričių mokslinius tyrimus ir studijas vykdančias institucijas

Sparčiu tempu tobulėjančios technologijos gali būti sėkmingos tik tada, kai jos tinka rinkai ir visuomenei. Technologijų plėtra ir tempas turi didžiulį potencialą, tačiau šios galimybės atneša naujų pavojų ir atsakomybių. Diegiant technologines naujoves, reikia daugiau dėmesio skirti socialiniam kontekstui, kur jos bus pritaikytos.

Pasirodo, milijonais galima skaičiuoti ne tik pinigus, nuskaityti žmonių genomai taip pat greitai bus skaičiuojami milijonais. Beveik prieš 20 metų paskelbta pirmoji juodraštinė (nepilna) žmogaus genomo seka, atvėrusi žmogaus genomo paslaptis mokslui ir praktikai. Dabar jau nuskaityti tūkstančių žmonių genomai, o 2025 metais tikimasi, kad šis skaičius sieks kelis milijonus. Kadangi nuskaitytų arba nusekvenuotų genomų skaičius sparčiai auga, Europos komisija ėmėsi kurti bendras Europos genomų sekvenavimo ir genominės informacijos naudojimo gaires. Tai  padės gausybę genomikos duomenų padaryti prieinamais ir naudingais medicinos naujovių kūrimui.

Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis kartu su švietimo, mokslo ir sporto ministru Algirdu Monkevičiumi lankėsi Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre (VU GMC). „Gyvybės mokslų centro kuriama pridėtinė vertė išsiskiria iš visų kitų sektorių. Čia kuriamos inovacijos gali leisti tokiai mažai šaliai kaip Lietuva pagal intelektinį turtą būti lydere visame pasaulyje,“ – apsilankęs VU GMC laboratorijose sakė Ministras Pirmininkas.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda įteikė padėkas vienuolikai mokslininkų, kurių 2018 m. apgintos disertacijos buvo atrinktos geriausios disertacijos konkursui ir pelnė jiems laureatų vardus. Apdovanojimų ceremonija vyko Prezidentūros Baltojoje salėje.

Ar galėtų dirbtinis intelektas (DI) praturtinti žmogaus kūrybiškumą? Tokį DI galima stebėti eksperimentinėje laboratorijoje „Pelkių mokykla“, kurią Vytauto Didžiojo universitete (VDU) kuruoja Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai, VDU vizituojantys profesoriai Nomeda ir Gediminas Urbonai. Naujausias mokslininkų projektas laboratorijoje – „Pelkių intelektas“.