Mokslas ir IT
08.17. Ateities ekonomikos DNR: nuo kultūros edukacijos skatinimo iki investicijų į dirbtinį intelektą
Rugpjūčio 14 d. vykusiame Ateities ekonomikos DNR Investicijų komiteto posėdyje pritarta dar 5 koncepcijoms.
Posėdyje vertintos Ateities ekonomikos DNR plano skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų bei žmogiškojo kapitalo investicijų krypčių koncepcijos.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su Kultūros ministerijos atstovais komiteto posėdyje pristatė bendrą „Kultūrinės edukacijos administravimo platformos ir kultūros edukatorių tinklo sukūrimas siekiant užtikrinti kokybišką ir įvairialypį kultūros ugdymą bei nuoseklų koordinavimą“ koncepciją. Kultūros ir švietimo sričių sinergija leis tobulinti formalaus ugdymo procesą, turtinti jį kultūrinėmis veiklomis, didinti jo patrauklumą moksleiviams, o diegiami technologiniai sprendimai leis veiklas koordinuoti nuosekliau.
Valstybinio studijų fondo atstovai posėdyje pristatė „Tikslinės stipendijos STEAM, didžiausią dėmesį skiriant IT, ir edukologijos specialybių studentams“ koncepciją, sprendžiančią STEAM ir edukologijos specialistų trūkumą Lietuvoje. Planuojamomis investicijomis siekiama į tiksliųjų, gamtos ir technologijos mokslų studijų bei profesinio mokymo programas pritraukti šių sričių specialistus. Prioritetas bus teikiamas inžinerinės pramonės ir informacinių technologijų specialistams.
Posėdžio metu pritarta ir „Mokslinio potencialo užtikrinimas, įskaitant papildomas doktorantūros vietas ir pakankamą MTEP finansavimą“ koncepcijai, kurios investicijos leis padidinti valstybinių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų vykdomas MTEP ir mokslininkų rengimo apimtis.
Pasak „Sąsajos Žmogus mašina įgalinimas (kalbos technologijų įveiklinimas, leidžiantis dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą)“ koncepcijos rengėjų, įgyvendinus šį veiksmą bus sukurti nauji bei papildyti anksčiau sukurti lietuvių kalbos technologiniai ištekliai, kuriuos verslas galės naudoti kuriant kalbos technologijų dirbtinio intelekto produktus.
„Analizuodami kalbos technologijų įveiklinimą, kuris leistų dirbtiniam intelektui suprasti lietuvių kalbą, išties daug diskutavome apie dirbtinio intelekto priartinimą prie mūsų kasdienybės – sutikite, būtų patogu ir paprasta su išmaniaisiais namų asistentais bendrauti sava, lietuvių kalba. Skaičiuojame, kad išlaidos į dirbtinio intelekto skvarbos didinimą yra triskart mažesnės už būsimą naudą. Dirbtinis intelektas generuoja aukštą pridėtinę vertę, o tai yra vienas iš pagrindinių DNR plano siekių“, – komentavo Finansų ministerijos atstovė Rūta Dapkutė-Stankevičienė.
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas „Inovatyvios medicinos centras“ kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universitetu posėdyje pristatė „Transliacinės medicinos infrastruktūra“ koncepciją, kurią įgyvendinus bus reikšmingai sustiprinta eksperimentinės medicinos ir ikiklinikinių tyrimų infrastruktūra.
Ateities ekonomikos DNR plane išskirti 5 prioritetai, į kuriuos siūloma koncentruotis – žmogiškasis kapitalas, skaitmeninė ekonomika ir verslas, inovacijos ir moksliniai tyrimai, ekonominė infrastruktūra bei klimato kaita ir energetika. DNR plano įgyvendinimo laikotarpis nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Įgyvendinant plane numatytus veiksmus planuojama investuoti iš viso 6,3 mlrd. eurų.
Investicijų komitetą sudaro Finansų ministerijos atstovai, Vyriausybės kanceliarijos atstovas bei Žmogiškojo kapitalo investicijų, Skaitmeninės ekonomikos ir verslo investicijų, Inovacijų ir mokslinių tyrimų investicijų, Ekonominės infrastruktūros investicijų, Klimato kaitos ir energetikos investicijų pakomitečių nariai bei juose dalyvaujantys daugiau kaip 60 socialinių ekonominių partnerių.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Atgal
