Mokslas ir IT
04.30. Plano „Naujos kartos Lietuva“ projektas neatitinka mokslo įrodymų ir tarptautinės politikos ankstyvosios vaikystės vystymo srityje Pozicija dėl integruoto „Naujos kartos Lietuva“ plano projekto
Prof. Ilona Tamutienė, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Viešojo administravimo katedra
2,225 mlrd. eurų dotacijų nepasieks jauniausių piliečių?
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021–2026 metams neįtraukia pirmųjų 1000 žmogaus gyvenimo dienų, kurios yra kritinės žmogaus vystymuisi, sveikatai, potencialo išskleidimui, geresniems švietimo rezultatams, žmogiškiesiems resursams darbo rinkoje gerinti bei tvarios Lietuvos ateities užtikrinimui. Nors 2020-ųjų kovo 24 d. Europos Taryboje priimta „ES vaiko teisių strategija“ numato tokią galimybę.
Pagalbos patiems mažiausiems piliečiams nėra tarp numatytų plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonių. Nėščiosios ir kūdikiai plane minimi tik aptariant elektroninės duomenų bazės e. sveikatos srityje kūrimą. Bėda ta, kad ši priemonė, nors ir reikalinga, minimos vienos pažeidžiamiausių visuomenės grupių nepalies.
Sveikintinas siekis suteikti vienodas starto pozicijas ir 20 kartų padidinti vaikų, gyvenančių socialinę riziką patiriančiose šeimose, dalyvavimą ikimokyklinio ugdymo programose. Deklaruojamas visiems prieinamas, kokybiškas ankstyvasis ugdymas yra labai reikalingas. Deja, jis neapima pačio svarbiausio žmogaus gyvenimo periodo – 1000 pirmųjų gyvenimo dienų.
Ankstyvasis ugdymas turėtų būti pateikiamas taip, kaip jį yra priimta suprasti tarptautinėje bendruomenėje, prioritetą teikiant pirmam tūkstančiui vaiko gyvenimo dienų – iki 2 metų amžiaus. ES ankstyvosios vaikystės ugdymas ir priežiūra apibrėžiama kaip „parama vaikams nuo gimimo iki privalomo pradinio ugdymo, kuriai taikoma nacionalinė reguliavimo sistema, apimanti taisyklių rinkinį, minimalius standartus ir (arba) akreditavimo procedūras“. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuva vaikams iki 3 metų amžiaus paslaugų namuose neteikia ir neturi tam išvysčiusi sistemos (2 pav.), būtina juos įtraukti į planą, akcentuojant pirmą tūkstantį žmogaus gyvenimo dienų.
Kodėl pirmas tūkstantis gyvenimo dienų yra toks svarbus?
Neuromokslų, biologijos ir ankstyvojo vaikų vystymosi sričių tyrimų rezultatai suteikia tvirtų įžvalgų apie tai, kaip mityba, santykiai ir aplinka per 1000 dienų nuo moters nėštumo iki vaiko 2-ojo gimtadienio formuoja žmogaus ateities rezultatus. Pirmas tūkstantis vaiko gyvenimo dienų suteikia nepakartojamą galimybę kurti sveikesnę ir klestinčią ateitį. Tai milžiniško potencialo ir didžiulio pažeidžiamumo laikas.
Pirmas tūkstantis gyvenimo dienų yra labai svarbus
Šiuo laikotarpiu motinos ir vaiko pilnavertė mityba ir priežiūra daro didelę įtaką vaiko gebėjimui augti, mokytis ir klestėti. Taip yra todėl, kad jo metu vaiko smegenys pradeda augti ir vystytis, padedami pagrindai žmogaus sveikatai visam būsimam jo gyvenimui. Pavyzdžiui, nepilnavertė mityba per pirmąsias 1000 dienų gali padaryti negrįžtamą žalą augančioms vaiko smegenims, paveikdama jo gebėjimą gerai mokytis mokykloje ir gerai užsidirbti suaugus. Tyrimai rodo, kad šalys, kurios per pirmą tūkstantį dienų nesugeba investuoti į moterų ir vaikų gerovę, praranda milijardus dėl mažesnio ekonominio produktyvumo ir didesnių sveikatos išlaidų. Štai kodėl keli pirmaujantys pasaulio ekonomistai reikalavo didesnių investicijų į motinų, kūdikių ir mažų vaikų mitybą ir gerovę, kad būtų galima sukurti šviesesnę ir klestinčią ateitį mums visiems.
Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė turėtų suteikti unikalią galimybę ne tik padėti ekonomikai atsigauti po pandemijos, bet ir paspartinti šalies ūkio struktūrinę transformaciją link aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo. Pasaulio mokslininkai ir politiniai lyderiai akcentuoja investicijų į ankstyvąją vaikystę grąžą. Žymioji Heckmano kreivė (1 pav.) iliustruoja investicijų į vaikystę atsiperkamumą. Šios kreivės pagrįstumą patvirtino metaanalize paremtas Michaelio Rosholmo ir kolegų tyrimas „Ar ankstyvosios intervencijos poveikis Skandinavijos gerovės valstybėje atitinka Heckmano kreivę?“.
Globalinis politinis dėmesys pirmam 1000 žmogaus gyvenimo dienų
Ankstyvosios vaikystės vystymui yra skiriamas globalinis politinis dėmesys – šis klausimas yra įtrauktas į darnaus vystymosi tikslus, kurie įvardija ankstyvąjį vaiko vystymąsi kaip raktą siekiant pasaulio permainų iki 2030 m. Ankstyvasis vaikystės vystymasis įsiterpia į bado mažinimo, sveikatos, švietimo ir teisingumo siekius, nukreiptus į blogo maitinimo, vaikų mirtingumo, ankstyvojo mokymo, prievartos prevencijos sritis, kurios visos kartu nubrėžia darbotvarkę šiai temai.
Jungtinių Tautų Generalinio sekretoriaus pasaulinė strategija moterų, vaikų ir paauglių sveikatai 2016–2030 m. susintetina naują viziją, kuriuos tikslas – išgyventi, klestėti ir transformuoti. Niekada iki šiol nebuvo galimybės investuoti į ankstyvąją vaikystę taip, kaip dabar.
Pasaulinės institucijos – UNICEF, Pasaulio bankas, UNESCO, PSO – savo programose suteikė prioritetą ankstyvajai vaikystei. 2018 m. gegužę sukurtas Puoselėjančios globos tinklas (angl. Nurturing Care Framework), vystantis politikos gaires, kurios įgalintų puoselėjančios globos vystymą, įskaitant sveikatą, mitybą, saugą ir saugumą, atliepiančią priežiūrą ir ankstyvojo mokymosi galimybes.
2018 m. rugsėjį Didžiojo dvidešimtuko grupės (G20, angl. The Group of Twenty), kuriai priklauso 19 ekonomiškai stipriausių arba sparčiai ekonomiškai besivystančių valstybių bei Europos Sąjunga, Vystymosi darbo grupė paskelbė ankstyvosios vaikystės vystymo iniciatyvą. Joje išreiškiamas susirūpinimas, kad, nepaisant įrodymų, investicijos į ankstyvąjį vaikystės vystymą išlieka nepakankamos, o iniciatyvoje raginama atidžiau išnagrinėti nacionalines investicijas į šį amžiaus tarpsnį.
2020-ųjų kovo 24 d. Europos Taryboje buvo priimta „ES vaiko teisių strategija“. Ji yra neatsiejama visų ES politinių gairių prioritetų dalis ir atitinka pastangas įgyvendinti JT 2030 m. darbotvarkę bei darnaus vystymosi tikslus. Rūpintis pačiais mažiausiais įpareigoja šioje strategijoje integruota garantijų sistema. Kaip galimą veiklų šaltinį strategija mini Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių 2021–2026 m. fondą.
Šiaurės šalys vykdo projektą „Pirmos 1000 dienų Šiaurės šalyse“ ir formuoja politikos rekomendacijas, kaip užtikrinti sveiką gyvenimo pradžią visiems Šiaurės regiono vaikams. Tūkstančio pirmųjų gyvenimo dienų prioritetą akcentuoja Jungtinė Karalystė, Australija, JAV ir kitos šalys. Tuo tarpu Lietuva apie tai nediskutuoja, nors atsilikimas akivaizdus.
2019 metais Europos Komisija publikavo leidinį „Pagrindiniai duomenys apie ankstyvą vaikų ugdymą ir priežiūrą Europoje“, kuris atskleidžia mums žinomą padėtį – Lietuvoje vaikams iki trejų metų parama namuose neteikiama. O lopšeliuose paslaugas iki 2 metų gavo tik 6,5 proc. vaikų. Šalyse, kuriose priežiūra vaikams iki 3 metų teikiama ir įstatymiškai reglamentuota, vienam vaikų prižiūrėtojui namuose dažniausiai nustatytas maksimalus vaikų skaičius yra keturi arba penki vaikai (2 pav.).
Atsižvelgiant į pirmųjų 1000 žmogaus gyvenimo dienų svarbą jo potencialo skleidimuisi, tarptautines iniciatyvas, kurios yra suderintos su 2020 m. ES vaiko teisių strategijoje išskirta ankstyvosios vaikystės ugdymo ir priežiūros tema, būtina planą „Naujos kartos Lietuva“ papildyti ugdymu ir priežiūra piliečiams per pirmą tūkstantį jų gyvenimo dienų. Kaip rodo naujausi tyrimai, šios investicijos turi pačią didžiausią grąžą, prisideda prie lyčių lygybės įgyvendinimo. Taip galima pasitarnauti dabartinei ir būsimai pačių jauniausių piliečių kartai, užtikrinti tvarią Lietuvos raidą, paspartinant šalies ūkio struktūrinę transformaciją link aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo.
Atgal
