Su nostalgija prisimenate vaikystėje skaitytas knygas: Justino Marcinkevičiaus „Grybų karą“, Vytautės Žilinskaitės „Robotą ir peteliškę“ ar Vytės Nemunėlio „Meškiuką Rudnosiuką“? 

„Kartais, kad mus išgirstų, turime ilgai tylėti,“ – kalba rašytoja Janina Survilaitė, prieš 27 m. išvykusi gyventi į Šveicariją, savo naujausio romano, išleisto 2016 m., „Blunkančių likimų liudytojai“ pratarmėje. 

Stengiuosi tapyti ir gyventi širdies vedina. Jei ji džiaugiasi – esu teisingame kelyje. Kiekvienas savo kasdieniame gyvenime ieškome saviraiškos būdų. Man tokia yra tapyba - mano gyvenimo dalis. 

Balandžio 23 d., Lietuvos katalikių moterų sąjungos (LKMS) vaikų ir jaunimo paramos centro vaikų globos namuose vyko graži ir prasminga šventė „Vaikų Velykaitės“, kurią pravedė direktorė Alma Šiaudinienė.

Gražiai Atvelykio šventę atšventė Pasvalio rajono Pumpėnų miestelio gyventojai ir ne tik jie. Tą dieną Šv. Mišiose Pumpėnų Švč. M. Marijos Škaplerinės bažnyčioje meldėsi pumpėniečiai, aplinkinių kaimų gyventojai ir atvykusieji kraštiečiai.

Vilniaus Tarptautinės literatų, rašytojų ir menininkų gildijos „Vingis“ nariai balandžio 24-ąją rinkosi į Tautinių bendrijų namus, kur vyko Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos narės Onutės Grybauskaitės-Kulbokienės kūrybos vakaras.

Pirmą kartą eksponuojami 27 genialios lietuvių grafikės piešiniai, sukurti paskutiniais jos gyvenimo metais tušu ir susiję su dievoieška, religine daile. (BPM-ui iš viso perduoti 127 jos kūriniai).

Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetis tarsi iššūkis amžių Lietuvai. Iššūkis, kurį pagrindė tautos kūrybinės galios. Besiplečiantis dėmesys XX a. pradžioje kilusiam lietuvių kultūros tyrinėjimas leidžia paryškinti dar nepakankamai atskleistus Čiurlionio kūrybos istoriosofinius klausimus. 

Kvietimo į žinomo žurnalisto ir  publicisto Leono Stepanausko knygos „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties /Der Philosoph und Dichter Vydūnas nach dem Untergang von Tilsit"  pristatymą Rašytojų klube iš autoriaus sulaukiau dar jam esant Vokietijoje.

Gegužės 2 d., antradienį, 16 val., Kauno miesto muziejuje (Rotušės a. 15) vyks kilnojamosios parodos „Jonas Vileišis: tarnystė vardan Kauno ir Lietuvos“ pristatymas.

2017 m. balandžio 21 d. ne vieno kybartiečio ar miestelio svečio akį patraukė ant pastato J. Basanavičiaus gatvėje, pažymėto numeriu 9, iškeltos JAV ir Lietuvos vėliavos. 

Kovo pabaigoje Jurgėnų bibliotekoje (Pasvalio r.) buvo surengta graži, turininga šventė „Lietuva, mano protėvių žeme“, skirta poeto Bernardo Brazdžionio 110-am gimtadieniui paminėti. 

Š.m. vasario-kovo mėnesiais teko dalyvauti Kultūros projekte “Sanskritik Mandala II“. Projektas vyko Indijos šiaurės rytuose, Assamo valstijoje, netoli Butano ir Bangladešo sienos, Guvahačio mieste. 

Balandžio 22-ąją dieną Kauno kultūros padangėje ryškiausiai švietė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto tautinio meno ansamblis „AVE VITA“, kuris minėjo garbingą 70-ties metų jubiliejų. 

Knygos atsiradimas Europoje išlaisvino žmogaus dvasią, įkvėpė kūrybai ir sudarė realias sąlygas knygai labai plačiai paplisti. Tai buvo humanizmo epochos didžiausia sėkmė. 

Vilniuje, “Pylimo galerijoje” (Pylimo g. 30) pradėjo veikti    dailininkės Jurgitos Vaidilaitės tapybos darbų paroda “Kitos realybės nuojauta”. 

Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos Rokiškio skyriaus nariai jau įmynė brandų pėdsaką  ne tik Rokiškio krašto literatūriniame gyvenime, bet ir už jo ribų. Kūrėjų veikloje neišdildomą įspūdį palieka susitikimai su talentingais žmonėmi

Ilona Daujotaitė Janulienė savo kūrybą pašventusi svarbiems mūsų protėvių paliktoms vertybėms iškelti iš muziejinės atminties į šiandienos gyvenimą, parengė parodą Lietuvos Tautinio kostiumo metams. 

Veronika Darbutienė – buvusi pedagogė, ragavusi tremtinės duonos, labai nuoširdi ir gailestinga moteris. Mes ilgą laiką rašėme viena kitai laiškus, dalinomės gyvenimo įvykiais, džiaugsmais, skausmingomis valandėlėmis viena kitą guodėme, dalinomės savo išleistomis knygoms. 

Tai kas vyksta istorinių sprūdžių metu palieka ryškų pėdsaką. Nepriklausomybės atkūrimo saulėtekyje Jono Basanavičiaus „Aušros“ žurnalo mintys kėlė kilnias laisvės idėjas. Jų poveikyje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos darbai, jų meninis idėjinis turinys abstrakčiomis sąvokomis skleidė didelės reikšmės apibendrinimus. Grožis ir jo prasmė ugdė tautos dvasią, o tuo pačiu kėlė krašto galias.